Noriu, kad laikraščio skaitytojai išgirstų ir kitokią nuomonę apie VšĮ Ignalinos rajono ligoninės vyriausiajam gydytojui paskirtą nuobaudą, nei lapkričio 24 d. MI laikraštyje išdėstė tinklalapis www.juristai24.lt Straipsnyje pateikiamos ištraukos iš Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo, kurios gražiau skamba buvusio Ignalinos ligoninės vyr. gydytojo S. Olševskio naudai. Pacituosiu teismo sprendimą be nutylėjimų ir pagražinimų (paaiškinu, kas teismo sprendime ieškovas yra S. Olševskis, atsakovas – Ignalinos rajono savivaldybės administracija).

„Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad atsakovas, parinkdamas drausminę nuobaudą ieškovui, neatsižvelgė į darbo drausmės pažeidimo sunkumą (iš nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovo padaryti pažeidimai iš esmės yra organizacinio pobūdžio) ir sukeltas pasekmes, ieškovo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip ieškovas dirbo ankščiau (DK 238 str.), ir konstatuoja, kad atsakovo ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – yra neproporcingai per griežta, todėl naikintina. Tikrindamas darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą, teismas gali nuobaudą tik panaikinti arba pripažinti ją esant paskirtą teisėtai (DK 242 str. 2 dalis), bet negali jos pakeisti, parinkdamas kitą adekvačią nuobaudą“. 

Toliau sprendime nurodoma, kad teismas ieškinį patenkina, tačiau pripažįsta, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimų, už kuriuos turėjo būti paskirta švelnesnė nuobauda.

Gal būt Ignalinos rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas Ignalinos ligoninės vyr. gydytojo S. Olševskio skundą, daugiau dėmesio kreipė į terminų laikymąsi ir kitas drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybes ir ne itin gilinosi į pažeidimų esmę. Tačiau, mano nuomone, vyr. gydytojas nusipelnė papeikimo, nes organizuodamas Ignalinos ligoninės darbą, netinkamai kontroliavo atskirų ligoninės darbuotojų veiklą, dėl ko ligoninė patyrė aiškių nuostolių. Keletas pavyzdžių. Ligoninė pirko kraujo magistrales (hemodializei atlikti) ir tiekėjui už vieną magistralę įsipareigojo mokėti 52,50 Lt, tačiau atmetė kito tiekėjo pasiūlymą, kuris tokią pat magistralę siūlė pirkti už 10,50 Lt. Tokių „pigių“ kraujo magistralių buvo nupirkta net 600 vnt. (tikriausiai užteks 2 ar 3 metams) ir sumokėjo 25 200 Lt daugiau, negu būtų sumokėta kitam tiekėjui. Iš to paties tiekėjo ligoninė pirko 600 komplektų arterinių ir veninių adatų, už kurias pagal sutartį įsipareigojo mokėti po 31,50 Lt už vieną komplektą, tačiau nepirko iš firmos, kuri tuos pačius komplektus siūlė pirkti po 2,31 Lt (13,5 karto pigiau) ir šis pirkimas ligoninei padarė 17,5 tūkst. Lt žalą. Tuo pat metu ligoninė iš firmos nupirko 600 dializatorių po 84 Lt, tačiau atmetė kitos firmos pasiūlymą, kurį tuos pačius dializatorius siūlė pirkti po 28,35 Lt. Pažeisdami pagrindinį viešojo pirkimo principą – racionaliai naudoti įstaigos lėšas – pirkimų organizatorius bei kontrolės stoka, kurią turėjo užtikrinti ligoninės vyr. gydytojas, tik šio vieno pirkimo metu ligoninei padarė 75,8 tūkst. litų žalą. 

Ar vien šito fakto maža, kad ligoninės vadovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas?