Išgirdau, teisingiau, perskaičiau man negirdėtą dalyką: pasirodo, rašau, kad Vilniuje sėdinti valdžia yra prasta, o Ignalinoje sėdinti – visais rūpinasi.

Pirmiausia – apie Ignalinos valdžią. Apskritai bet kokia valdžia, čia jau mano nuomonė, gera tada, kai netrukdo žmonėms gyventi. Ignalinos valdžia man netrukdo.

Antra, valdžia yra gera, kai visos jai pavaldžios įstaigos ir įmonės dirba gerai. Prisipažinsiu, nelabai suprantu, kas Ignalinoje rinktai valdžiai pavaldu. Laikraštyje ir viena, ir kita įmonė pakritikuojama būna. Bet pasigendu tuose straipsniuose paaiškinimo, kokios tos įmonės, privačios ar ne, ir jeigu valdiškos – tai kuriam konkrečiai vietinės valdžios vyrui ar moteriai jos yra pavaldžios. Tada galėčiau spręsti, gera valdžia ar nelabai.

Ir dar visai neblogai būtų tokius straipsnius skaitant sužinoti, kokiai partijai priklauso tos kritikuojamos įmonės vadovai.

Sakysite, tai privatus dalykas? Kažkur esu girdėjusi, kad jei esi politikas, tai tavo privatumas jau šiek tiek pavaržytas. O priklausymas partijai – tai jau dalyvavimas politikoje, o ne, sakysim, vaikščiojimas į rinkimus ar šiaip sau bobučių papolitikavimas. Tad išsakau tokį pageidavimą šio laikraščio redakcijai: rašykite, kas yra kas. Kad perskaičius kritinį straipsnį, nereikėtų klausti: kas tu toks, Petrai, ar Jonai, ar Antanai…

Miestelio gyventojai veikiausiai geriau žino, gera mūsų vietos valdžia ar ne. Aš tik tiek galiu pasakyti: kokiuose nors Švenčionyse – niūru ir pilka. Ignalinoje – vasarą gėlės žydi. Prie ežero nueinu – sutvarkyta, žolė nupjauta. Čia jau seniūno rūpesčiu, juk ir jis – vietos valdžia, ar ne? 

Smulkmena? Matote didesnių dalykų – rašykite, ir ne vien komentaruose.

Dabar apie Vilniuje sėdinčią valdžią. Kokią didžiausią dovaną mes šiemet iš jos gavome? Teisingai, eurą. Tikiuosi, dar nepamiršote, kaip mes buvome įtikinėjami, kad įvedus eurą pabrangimo nepajusime. Visur kitur žmonės pajuto, bet Lietuvoje, reikia suprasti, aukščiausios valdžios parėdymu, niekas nebrangs.

Ir ką turime? Apie turgų aš jau nekalbu, turguje už tai, kas kainavo litą, dabar jau prašo euro. Na, į turgų galima nevaikščioti. Bet ir parduotuvėse, žiūrėk, tai tas, tai anas pabrangsta. Ne, kaina nesikeičia, ta, kur užrašyta. Tik jeigu anksčiau maišelyje kokių nors kruopų ar panašiai devyni šimtai gramų buvo, dabar – 850 ar vos 800. Apie tuos laikus, kai viskas buvo matuojama kilogramais ar puskilogramiais, laikas pamiršti. Pieno jau tik 750 gramų beliko…

O visokie įstatymai, kuriais tai tas, tai anas suvaržoma? Vis daugėja draudimų ir kitokių suvaržymų, ir už viską žmogui mokėti reikia. Galima dabartinę valdžią papeikti, bet ir opozicijoje esantys liberastai šituo pasižymi.

Dar ir iš apačios draudimų iniciatyvų apstu. Skaičiau laikraštyje: moteriškė kaimyno kūdroje nuskendo – kodėl valdžia įstatymu nepaliepia kūdras aptverti? Taip ir norisi paklausti: o ko jums po mano kiemą apie mano kūdrą vaikščioti? Į svečius susiruošėte – prie durų eikite.

Greitai kas nors išvirtęs iš lovos sprandą nusisuks – pareikalausite, kad visos lovos su atitvarais būtų?

Na, Seime sėdinčius visokių draudimų sumanytojus suprasti galima: reikia rėmėjams atsilyginti: visi draudimai ir suvaržymai nenaudingi žmogui, bet užtat naudingi tų draudimų vykdytojams – pinigų rinkėjams. Paslaugos tai labiausiai pabrango, valdžiai euro įvedimas labai naudingas buvo. Juk jeigu būtų liepta lovoms tvoreles padaryti – kaip kažkas neblogai uždirbtų.

O dabar sakykite, ar gyvenimą gerokai pagadinęs euras nuo vietinės valdžios priklauso? Gal pas mus eurą kokiu nors popieriniu ignu ar lina pakeisti būtų galima?

Štai Vilniaus valdžia man trukdo. Bet rinkimai artėja. Jeigu visi, kam valdžia bloga, rinktų kitą… Bet šito nebus. Namuose žmonės paburbės, o balsuoti, žiūrėk, dar ir nenueis. Kaip visada.