Vadovaudamiesi LR visuomenės informavimo įstatymo 44 str. 2 dalimi, atsižvelgdami į tai, kad MI laikraštyje 2015 m. gruodžio 11 d. Nr. 94 išspausdintame Ignalinos rajono savivaldybės tarybos narės Onos Zaleckienės straipsnyje „Vis dėlto, papeikimo nusipelnė“ (toliau – Straipsnis) teiginiai buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, o paskelbtos informacijos teiginiai žemina S. Olševskio bei straipsnyje minimo ligoninės pirkimų organizatoriaus garbę ir orumą bei pažeidžia teisinių paslaugų portalo JURISTAI24.lt dalykinę reputaciją, dėl šių teiginių teikiame paneigimą.
1. Dėl straipsnio teiginio, kad „lapkričio 24 d. MI laikraštyje išdėstyto tinklalapio www.juristai24.lt straipsnyje
pateikiamos ištraukos iš Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo, kurios gražiau skamba buvusio Ignalinos ligoninės vyr. gydytojo S. Olševskio naudai“ paneigimo.
Paneigimas: Siekdami trumpai priminti skaitytojams jau MI laikraščio 2015 m. birželio 9 d. Nr. 42 išsamiai ir plačiai spausdinto Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo pagrindinius teiginius, lapkričio 24 d. straipsnyje dėl ribotos straipsnio apimties ir dėl plačios teismo sprendimų (pirmosios ir apeliacinės instancijos) apimties pateiktos šio sprendimo ištraukos, nes pagrindiniai ir išsamūs šio teismo sprendimo teiginiai jau buvo spausdinti anksčiau, todėl jie dar kartą plačiau nekartoti, o skaitytojams pateikta nuoroda į laikraščio numerį, kuriame galima susipažinti su šiuo teismo sprendimu plačiau.
Be to, lapkričio 24 d., t. y. straipsnio spausdinimo dieną, ką tik buvo priimtas naujas Panevėžio apygardos teismo sprendimas šioje byloje – 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis, kuria Ignalinos rajono savivaldybės administracijos apeliacinis skundas atmestas ir paliktas galioti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimas nepakeistas. Dėl šios priežasties šiame straipsnyje plačiau aptartas naujas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, bet ne dar kartą kartotas jau anksčiau pakankamai išsamiai aprašytas pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Ar tai pagrįsta vadinti „nutylėjimu“ ar „pagražinimu“? Manome, kad ne. Bet lai sprendžia kiekvienas šių eilučių skaitytojas. Turintiems savo nuomonę skaitytojams primintina tai, kad pagal LR civilinio proceso kodekso 10 str. 1 dalį, visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Ne išimtis ir Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimas šioje byloje, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo svetainėje www.liteko.teismai.lt gali išsamiai su šiuo teismo sprendimu (bylos Nr. 2-127-286/2015) susipažinti ir dėl šios bylos aplinkybių pasidaryti savo „nepagražintas“ išvadas „be nutylėjimų“.
2. Dėl Straipsnio teiginių, kad:
1) „O. Zaleckienės nuomone, vyr. gydytojas nusipelnė papeikimo, nes organizuodamas Ignalinos ligoninės darbą, netinkamai kontroliavo atskirų ligoninės darbuotojų veiklą, dėl ko ligoninė patyrė aiškių nuostolių“; ir
2) „Pažeisdami pagrindinį viešojo pirkimo principą – racionaliai naudoti įstaigos lėšas – pirkimų organizatorius bei kontrolės stoka, kurią turėjo užtikrinti ligoninės vyr. gydytojas, tik šio vieno pirkimo metu ligoninei padarė 75,8 tūkst. litų žalą. Ar vien šito fakto maža, kad ligoninės vadovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas?“ paneigimo.
Paneigimas: Dėl VšĮ Ignalinos rajono ligoninei galimai padarytos 75,8 tūkst. litų žalos, atliekant aukščiau nurodytą viešąjį pirkimą (vienas iš pažeidimų), S. Olševski ne tik buvo skirtas papeikimas (papeikimo neteisėtumą patvirtino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai), bet dėl to 2015 m. pavasarį Ignalinos rajono savivaldybės administracija kreipėsi į prokurorus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Ikiteisminį tyrimą kontroliavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.
Nors ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 184 str. 2 dalį (didelės vertės turto iššvaistymas) atliekant jau minėtą pirkimą, o jo metu liudytojais buvo apklausta beveik visa tiek dabartinė, tiek buvusi ligoninės administracija, tačiau per daugiau kaip pusmetį trūkusį ikiteisminį tyrimą net įtarimai nebuvo niekam pareikšti.
Be to, jau rengiant šią atsakomąją nuomonę spaudai, tiek pats S. Olševski, tiek buvęs ligoninės pirkimo organizatorius, kurie šioje byloje buvo apklausti liudytojais, gavo 2015-12-08 Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro pranešimus, kad vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 punktu (baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių) ir 212 str. 1 p., šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas.
Rajono savivaldybės tarybos narei p. O. Zaleckienei, taip uoliai savo Straipsnyje linksniavusiai S. Olševskį ir buvusį ligoninės pirkimo organizatorių (kuriam ne tik pats S. Olševski, bet ir naujoji ligoninės direktorė jokių priekaištų dėl šio pirkimo neturėjo), dėl vieno pirkimo metu ligoninei esą padarytos 75,8 tūkst. litų žalos, šiuo kartu geranoriškai siūlome su iš konteksto ištraukta „skaičių magija“ daugiau neklaidinti visuomenės, nes dėl išgalvotų šio pirkimo pažeidimų ir ligoninės neva patirtos žalos, kurią, be jos daugiau niekas taip ir nenustatė ir nepatvirtino.
Tokie nepagrįsti teiginiai ne tik kenkia institucijų, kuriose dirbote, atlikdama ligoninės viešųjų pirkimų auditą, dalykinei reputacijai, bet tokie vieši ir nepagrįsti teiginiai per visuomenės informavimo priemones žemina tiek S. Olševski, tiek pirkimą atlikusio ligoninės pirkimo organizatoriaus garbę ir orumą, už ką numatyta ir civilinė atsakomybė.
Tenka tik apgailestauti, kad neįsisąmonintas esminis teisinės valstybės pamatinis principas – teisės viršenybės, kurį geriausiai apibūdina lotyniškas posakis „Non rex est lex, sed lex est rex – Ne karalius yra įstatymas, bet įstatymas yra karalius“. Stebina, kad ne tik nepripažintos akivaizdžiai nustatytų įsiteisėjusiais teismų sprendimais savo klaidos, nepadarytos tinkamos išvados, bet pasirinktas lengviausias sprendimas – neatsakingų, nepagrįstų kalbų skleidimas ir nenoras pripažinti savo klaidų.
Ar vis dėlto S. Olševski papeikimo nusipelnė? Manome, kad ne. Bet lai kiekvienas savo nuomonę turintis asmuo laisvai ir nevaržomai sprendžia, ar mūsų teisinėje valstybėje ir, žinoma, Ignalinoje (nors čia būti drąsiam ir turėti savo kitokią nuomonę seniai nepopuliaru), tikėti teisingumą vykdančiomis institucijomis (teismais ir prokuratūra), ar vis dar save neklystančiais laikančiais vietinės valdžios atstovais.
Visiems drąsiems ir savo nuomonę turintiems skaitytojams linkime ramaus ir be streso švenčių laukimo.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!