Ties paskutiniais išeinančių metų laipteliais pagaliau gurkštelėjome žiemos. Ragaukime ir mėgaukimės, nes, žiūrėk, po savaitės kitos vėl balose taškysimės. Tiesa, tiek mūsiškis Vytautas Sakalauskas, tiek kiti dangaus ir vėjų specialistai tikina, kad žiema dar ilgokai kiemuose braidys, šalčio negailės, geri būsim, kaip tame anekdote, tai ir sniego dar daugiau pabers. Kalėdos šlapios buvo, tai nors Naujuosius, kaip kadaise, oriai sutiksime…

Nors Seimo rinkimai tik kitų metų spalį, partijos jau šnara, šnabždasi, ką kels kandidatais, sociologai į kairę dešinę mėtosi prognozėmis, kurios prasideda vienodai: už ką balsuotume, jei rinkimai vyktų šį sekmadienį…

Viena per kitą, kas mėnesį prognozių lentelėse besikeisdamos vietomis, šmėkščioja tradicinės partijos. Bemaž visi sociologai sutaria, kad rudenį į Seimą vėl ateis būrys „valstiečių“, jau dabar jiems prognozuojama nuo 6 iki 8 procentų rinkėjų balsų. Žaidžiamas pokeris ir su kandidatais vienmandatėse apygardose. Štai „valstiečiai“ mūsų apygardai turi bent penkias vietines asmenybes, iš kurių rinkimams bus išrinkta viena, o socdemai kandidatus keičia bemaž kas mėnesį. Stumta sveikatos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, bet ji kažkodėl „nuslydo“. Po to minėtas Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis, dabar, atrodo, tautai vis dažniau ima rodytis Žemės ūkio viceministrė Lina Kūjalytė. Liberalų sąjūdis greičiausiai kels Švenčionių verslininką ir rajono tarybos narį Kęstutį Savicką, o Darbo partija, žinoma, dabartinį seimūną ir kultūros ministrą Šarūną Birutį. Kitos partijos dar slapukauja…

Man asmeniškai gaila atsistatydinančios Nacionalinės žemės tarnybos direktorės Daivos Gineikaitės. Po neblaivaus vairavimo, nors ir menkos, bet avarijos Kaune, ir gydytojų pagalbos mėginant išsisukti nuo pripūstos 1,66 promilės, ji išeina pati. Išėjimas teisingas ir sveikintinas. O gaila, nes ji pagaliau išjudino dvokiančią žemėtvarkininkų klano pelkę, jų savivalę ir godumą. Kaip tokiais atvejais sakoma – nieks kits čia nekalts, Daivute tu pati. Arba niekas jai į gerklę prievarta nepylė, tačiau neatmetu galimybės, kad galėjo būti ir nuskriaustų „draugų“ provokacija ją pakišti. Bet dabar jau yra kaip yra…

Apie Rusiją. Žurnalistas Rimvydas Valatka rašo: „Šįmet Biržų miškuose buvo pirmąkart nufotografuota meška. Nepaisant šio simbolinio pasirodymo ir Putino pasirodymo Sirijoje, bent keli metų įvykiai pranašauja rusų meškos atsisveikinimą su ginklais. Nafta pinga. „LUKoil“ išsiparduoda. „Gazprom“ dujų niekam nebereikia. 2014-ųjų vasario pabaigoje, kai Putinas įsakė užgrobti Krymą, barelis naftos kainavo 108,81 dolerio, o už dolerį duodavo 32 rub. Metų pabaigoje naftos barelis smuko iki 62 dolerių. Šiandien statinė kainuoja mažiau 38 dolerių, o už dolerį rusui dabar tenka kloti 77 rub. Tai ne viskas, ką „iškovojo“ Putinas. Praėjusią savaitę amerikinė naftos kaina, visad buvusi 3 doleriais žemesnė už europinę, pranoko ją doleriu. Taip atsitiko po to, kai JAV panaikino naftos eksporto draudimą į Europą. Naftos pasiūla dar išaugo. Visos šalys, turinčios naftos, skubės ją greičiau parduoti. Neparduosi dabar – nebeparduosi niekada. Kaina kris. Bet dar svarbiau yra tai, kad nafta šįmet pagaliau prarado turėtą politinę galią. Kažkada tai turėjo įvykti. Putinas savo agresija Ukrainoje naftos eros pabaigos pradžią priartino“…

Bet už šalčio raštais tapomo lango Naujieji beldžiasi, nenuspėjama beždžionė, kuriai 2016-ieji priklauso, jau šėlsta. Ką ji atneš pasauliui, Lietuvai, rajonui, kiekvienam mūsų? Visokio plauko pranašai, aiškiaregiai ir astrologai sako – bus visko. Blogų dalykų taip pat. Tegul jie mus aplenkia, o lanko tik geri likimo šaukliai: sveikata, ramybė, skalsa, sėkmė, tolerancija. Tegul „draugų“ kišenės ir užančiai susiaurėja tiek, kad į juos joks plytgalis ar akmuo, skirtas kitam, netilptų.

Visiems laimingų ir džiugių 2016-ųjų!