Prieš keletą metų kaime turbūt niekas net nebūtų patikėjęs, kad karves melš robotai. Šiandien tai – realybė. Linos ir Jono Čeikauskų, gyvenančių Vasiulių kaime, N. Daugėliškio seniūnijoje, ūkyje jau beveik tris mėnesius karvutės gyvena modernioje, robotizuotoje fermoje, kurioje sumontuoti „DeLaval VMS“ melžimo ir šėrimo robotai. Gruodžio 18 d. Daugėliškio miestelio kultūros centre vyko oficialus ūkio pristatymas visuomenei, vėliau aplankytas, pašventintas ir apžiūrėtas pats ūkis.

Įspūdis fermoje

Realiai nemačius, kaip viskas veikia ir kaip gyvena karvės tame ūkyje, galėtum turėti įvairių kritiškų pasvarstymų ir pamąstymų. Šiame ūkyje karvės atrodo supratingesnės už žmones, labai savarankiškos, o atvykėliui aiškiai leidžia suprasti, kad jis čia tik svečias ir per ilgai užsibūti nedera. Sakyčiau, išmaniosios karvutės.

Šioje fermoje jų gyvena daugiau nei 100. Jos laisvai vaikšto koridoriais ir jau pačios sprendžia, kada, ką ir kur nori veikti. Nori – eina pagulėti ant šiaudų, atėjo laikas – eina prie roboto, kad ją pamelžtų, nori – eina atsigerti, galima ir paėsti, o jei ji soti, tai iki visiškos laimės gali nulinguoti prie vieno iš kelių robotų-šepečių, kuris įsijungia nuo karvutės bakstelėjimo snukiu į jį, ir šis ją masažuoja, šukuoja. Būtent dėl šios priežasties, kad neįveltų uodegų į šepečius, karvių uodegų plaukai sutrumpinti iki minimumo. Dar joms visoms nupjauti ragai, nes būdamos laisvos, jos linkę draskyti viena kitai tešmenis. Taip karvutės savarankiškai gyvena visas 24 val. per parą. Vis tik jas prižiūri melžėja Marija Lunienė, kuri šiame ūkyje dirba jau kone 8-erius metus. „Robotas yra robotas, tačiau reikia, kad kas pakontroliuotų ir tą robotą, – juokiasi Marija. – Gyvulys yra gyvas sutvėrimas, o robotas, kad ir koks protingas bebūtų, nėra žmogus, todėl vis tiek viską stebiu, apeinu, apžiūriu, kaip ir kas vyksta. Visada patikrinu karves, kai jos būna prie melžimo roboto, kadangi kartais gyvulys gali ir nuspirti roboto „ranką“. Tiesiog taip saugiau pačiam gyvuliui“.

Visa ferma valdoma iš vieno kabineto, su langu į karvučių „namus“. Kabinete – tik vienas kompiuteris, o šiame – visa duomenų bazė. Kiekviena karvutė turi savo failą su visa informacija apie ją, kuri pildoma kasdien. Prie kompiuterio prijungtos ir visų įrenginių „galvos“, kad galima būtų įvesti duomenis ir duoti nurodymus: šėrimo, girdymo, melžimo, ventiliacijos, srutų šalinimo ir kitiems robotams. Štai taip viskas paprasta.

Ūkio pristatymas

Daugėliškio kultūros centre susirinkus gausybei svečių iš visos šalies, buvo oficialiai pristatytas šis modernizuotas robotizuotas pieno ūkis. Svečius pasitiko Daugėliškio krašto bendruomenės saviveiklininkai, dovanodami muzikinius kūrinius bei kiekvienam kalbėjusiam svečiui – po atminimo dovanėlę – įrėmintą karpinį.

„Pasakysiu tarmiškai – ne iš „roskošės“, ne dėl geros pieno kainos investavome, o todėl, kad nėra kam dirbti kaime. Gyvuliai juk ne daiktas, nepalauks, kol tavo melžėjai išsitinginiaus ir galbūt ateis į darbą, o gal ir ne. Tokia realybė – bedarbių daug, o norinčių dirbti nėra. Turėjome rinktis – arba naikinti ūkį, arba jį stipriai modernizuoti“, – atvirai sakė Lina.

Kai po kelių nesėkmingų bandymų pagaliau pavyko gauti paskolą Medicinos banke, nes kiti netikėjo, kad gali ūkininkams pasisekti, laiko projektui įgyvendinti buvo likę vos keli mėnesiai. Tad įtampos ir bemiegių naktų, skubant paleisti naująją karvidę su šiuolaikinėmis technologijomis, Čeikauskai išgyveno labai daug. Investicijos baigs atsipirkti, Linos manymu, nebent sulaukus anūkų, nes pieno kaina gruodį dar labiau krito. Vis dėlto jie ryžosi geriau dirbti ir ilgus metus mokėti bankui, negu visai uždaryti ūkį.

Ūkininkus sveikino ir rajono meras Henrikas Šiaudinis. „Daugėliškio krašte gyvena daug darbščių žmonių. Šioje seniūnijoje anksčiausiai nebeliko laisvų žemių. O kalbant apie Čeikauskus, tai labai džiaugiuosi, kad šie jauni ūkininkai nuosekliai ėjo senelių, tėvų pramintu keliu. Puikiai pažinojau Jono tėvą Antaną Čeikauską, kuris labai stipria ėmėsi ūkininkavimo, vienas pirmųjų atsiėmęs žemes, statė malūnus. Džiaugiuosi, kad jo pradėti darbai nenuėjo veltui. Tikiu Čeikauskais ir linkiu sėkmės bei nesustoti pusiaukelėje“, – sakė meras H. Šiaudinis.

Ūkininkus sveikino gausybė įvairių įstaigų ir organizacijų atstovai, draugai bei artimiausi kaimynai ūkininkai Jolanta ir Saulius Cicėnai bei Onutė ir Egidijus Šiaudiniai. Egidijus, sveikindamas šeimą, nusprendė, kad pagrindinis šios robotizuotos fermos valdytojas – 16-metis Benjaminas Čeikauskas. „Užvažiuoju kartą pas Joną į fermą ir kalbamės apie gyvulių šėrimo įrenginius, kai staiga, Jonas atsitraukia nuo kompiuterio ir sako: „Ai, negaliu dabar tau visko paaiškinti, nes kažkas atsitiko su kompiuterio programa, grįš iš mokyklos Benjaminas ir viską sutvarkys… Iškart pasidarė aišku, kas čia viską valdo“, – juokaudamas sakė Egidijus ir įteikė jaunuoliui dovanų – didžiulę besišypsančią žaislinę žalmargę, kuri linksmins ir trylikametę sesutę Beatričę bei mažąjį broliuką, penkiametį Jonuką.

Apie „DeLaval“ įrenginius visuomenei pasakojo gen. direktorius Albinas Šulinskas, pristatęs ir konkrečius Čeikauskų ūkyje sumontuotus įrenginius.

Ūkio robotai

Vėliau visi pajudėjo link paties ūkio, apžiūrėti, kaip realiai viskas veikia. Prie fermos visus pasitiko kun. Bernardas Augaitis, kuris pašventino fermą ir visus joje besilankysiančius, dirbančius.

Naujoje 211 vietų karvidėje sumontuoti du melžimo robotai „DeLaval“ VMS su rezervine vieta trečiajam. Robotai melžia 80 karvių, tad kol kas neišnaudojama nė pusės pajėgumų, bet banda bus didinama. Į robotą tik pirmas dvi dienas reikėjo įvaryti karves, nuskenuoti jų duomenis, bet gaunama porcija koncentruotųjų pašarų yra geras priviliojimo būdas ir trečią dieną dauguma karvių jau pačios ėjo melžtis. Anksčiau Čeikauskų ūkio karvės vasarą ganydavosi, todėl ir naujoje fermoje padarytas išėjimas į lauką – įrengti išmanieji vartai, kurie pasimelžusias karves išleis į prie fermos esančią ganyklą. Fermoje įrengta ir visiškai automatizuota „DeLavalOptimat“ šėrimo sistema su automatiniu padidinto talpumo stambių pašarų išdalijimo vagonėliu ORW ir pašarų „virtuve“. Nedidelis šėrimo vagonėlis, užimantis tik 2,3 m plotį, leido dar išplėsti tvartą ir įkurti prieauglio grupes. Karvės tvarte juda labai racionaliai: gyvuliai iš poilsio zonos pro vienos krypties selekcinius vartus pajuda prie šėrimo stalo, atgal turi grįžti pro melžimo robotus. Prie vartų karvės patikrinamos, ar reikia melžtis, po to jos vėl gali grįžti į poilsio zoną arba būna nukreipiamos į atskirtųjų gardą. Įrengiant naują fermą, buvo pagalvota ir apie energijos taupymą, todėl sumontuota rekuperacinė „DeLaval“ energijos taupymo sistema, panaudojanti pieno šilumą ūkio technologiniams poreikiams ir efektyviai mažinanti ūkio energijos kaštus. Karvių bandą Čeikauskai kontroliuoja su naujausia bandos valdymo programos „DeLavalDelPro 4.5“ versija.

„DeLaval VMS“ robotas išsiskiria geru tešmens ir spenių paruošimu melžimui. Kiekvienas tešmens ketvirtis melžiamas individualiai, analizuojami jo duomenys. Robote sumontuoti sertifikuoti primelžto pieno kiekio matuokliai. Robotai matuoja pieno laidumą ir kraujo požymius piene, yra įdiegta mastito nustatymo indekso programa, jis tiesiog fermoje nustato somatinių ląstelių skaičių, reikalavimų neatitinkantis pienas yra atskiriamas. Roboto sistemų pagalba galima nustatyti progesterono lygį, rują, veršingumą, įvairias cistas, taip pat urėjos lygį. „Taigi, melžimo robotas užtikrina aukščiausią pieno kokybę ir vadinamąsias aukso vertės melžimo taisykles: gerai paruošia tešmenį, numelžia čiurkšles, kontroliuoja gyvulį ir dėl didesnio melžimų skaičiaus pagerina karvių sveikatingumą“, – kalbėdamas apie įrenginius sakė A. Šulinskas.

Pasak Linos, visas fermos įrengimas, pradedant nuo melioracijos darbų, pamatų liejimo ir baigiant įrenginių montavimu, kainavo apie 3 mln. litų (darbai vykdyti ir projektas rašytas dar 2014 m.). Tad belieka palinkėti ūkininkams kuo geriausios kloties.

Autorės nuotr.