Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pateikė visuomenei naujai perbraižytą 2016 m. Seimo vienmandačių rinkimų apygardų projektą. Ši reforma neigiamai atsilieps ir mūsų rajono rinkėjams. Iki šiol Ignalinos–Švenčionių apygardą sudarė visas mūsų rajonas ir dalis Švenčionių rajono rinkimų apylinkių. Dabar apygardos įprastu pavadinimu neliko, nuo šiol ji vadinsis Nalšios rinkimų apygarda, o ją sudarys visas Ignalinos ir visas Švenčionių rajonas. Su visais Pabradės ir Švenčionėlių lenkais, gudais ir kitų tautybių atstovais. Apygarda nutįso nuo Nemenčinės iki atokiausių Rimšės seniūnijos kaimų, nuo Švedriškės iki Adutiškio.

VRK projektą pateikė, neatsižvelgusi į perbraižytų apygardų rinkėjų protestus, priekaištus ir siūlymus, nors internetinėje VRK svetainėje buvo skelbta, kad „savo nuomonę, pasiūlymus dėl apygardų ribų keitimo galima pateikti iki šio gruodžio 14 d. Kai kas tuo patikėjo. Patikėjo ir mūsų rajono tarybos nariai, pasirašę ir išsiuntę prašymą VRK nekeisti bent jau apygardos pavadinimo, nes daugumai Lietuvos gyventojų žodis Nalšia nežinomas (Nalšia – buvusi lietuvių etnografinė žemė, kuri užėmė dalį dabartinio mūsų rajono (maždaug iki Dūkšto), dalį Švenčionių rajono, o maždaug pusė Nalšios teritorijos buvo dabartinėje Baltarusijoje). Bet VRK net nesiteikė ką nors atsakyti. Gal ten visi staiga tapo neraštingi? O gal mūsų rajone gyvenantys Lietuvos piliečiai Vilniaus biurokratams atrodo nereikšmingi, kad jie nebepaiso nei demokratinėje valstybėje priimtų procedūrų, nei savo įsipareigojimų?

Išplėtus apygardos ribas į visą Švenčionių rajoną, ne mūsų naudai pasikeitė ir rinkėjų balansas. Anksčiau didesnė dalis apygardos rinkėjų buvo mūsų rajone, dabar tas santykis tapo švenčioniškių naudai – 22 860:15 408.

Taip VRK lengva ranka sutapatino rinkėjus su balsuotojais. Rinkėjas – tai homo sapiens, mąstantis žmogus, kuris, prieš ką nors pasirinkdamas, svarsto, diskutuoja, septynis kartus matuoja ir tik tada balsuodamas patvirtina savo pasirinkimą. O balsuotojas – lyg koks automatas, robotas, atliekantis tam tikrą procedūrą, kurią jam užprogramuoja kas nors kitas. Dabar bet kurių partijų rajonų skyriams sudraskytuose rajonuose labai pablogėja sąlygos būti pilietiškais. Partijų nariams teks verstis per galvas, ieškant savo partijos kandidatų į Seimą po dvi skirtingas apygardas išskirstytam tradiciniam elektoratui arba bukai balsuoti už iš kitur jiems primestą kandidatą? O kaip dirbti su kito rajono nepažįstamais rinkėjais? VRK dviejų rajonų rinkėjus sumaišė tarsi kortas kaladėje ir kam iškris koziriai, o kam prasta korta – nežinia. Dabar taps itin sunku mūsų rajonui išsirinkti savo norimą kandidatą į Seimą, nes tam labai trukdys tiek V. Tomaševskio lenkai, tiek Švenčionis valdantys liberalai. Jie Seime, žinoma, norės matyti savus atstovus.

Kortos tokiu pat būdu sumaišytos dar bent trečdalyje buvusių apygardų. Ar jums daug ką sako tokie nauji VRK kūriniai, kaip Kuršo, Zanavykų, Pietų Žemaitijos, Sūduvos, Žiemgalos apygardos? Labiau išprususiam daugmaž aišku, kad ta ir ta apygarda yra tame ar kitame Lietuvos kampe, bet kokius rajonus jos užgriebia, daugumai nelabai žinoma, juolab, kad kai kurios apygardos sudarytos net iš trijų rajonų rinkėjų, nuo kiekvieno rajono atplėšiant po gabalą.

Visa tai sujaukta pagal Konstitucinio Teismo rekomendacijas, kuris išnagrinėjo grupės seimūnų skundą dėl esą labai nelygių galimybių būti išrinktam į Seimą. Mat skirtingose apygardose buvo labai nevienodas rinkėjų skaičius. Vienur seimūną rinko 20 tūkst. rinkėjų, kitur 50 tūkst. ar daugiau. Todėl dabar rinkėjų skaičius apygardose daugmaž suvienodintas, nuo vidurkio leista nukrypti 10 proc. (beje, mūsų Nalšios apygardoje – jau praskit prie šio pavadinimo – nukrypstama apie 12 proc.).

Kaimyninės apygardos (Utenos ir Zarasų–Visagino) liko toje pačioje kortų kaladėje, kaip ir buvo.