Daug kartų mūsų laikraščio puslapiuose kalbėta apie gyvenimą bendruomenėmis, apie tokio gyvenimo privalumus ir trūkumus. Viskas priklauso nuo kiekvieno individo. Kaip ir ar apskritai jis gali gyventi bendruomenėje? Konkrečiu mūsų atveju – daugiabutyje. Ar žmogus geba galvoti tik apie save, o gal jam nesvetimi ir kitų poreikiai. Dar prieš visas šventes redakciją užgriuvo klausimų lavina dėl sąskaitų už šilumą. Pabandėme iš esmės pažvelgti į šį klausimą, metų metus neduodantį ramybės nei patiems daugiabučių gyventojams, nei UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ gen. direktoriui Mindaugui Lapėnui, nei redakcijai.

Konkretūs skaičiai

„Jūs manęs nenustebinote, nes ir aš pats sulaukiau gyventojų klausimų dėl sąskaitų už paslaugas, suteiktas lapkritį. Kad kai kuriems gyventojams sąskaitos „ūgtelėję“, sutinku, tačiau yra dvi priežastys. Pirmoji – lapkritį išpuolė daugiau dienų – net 32, nes savaitgaliais mūsų darbuotojai nesurašinėja skaitiklių parodymų daugiabučiuose. Antroji – nuo gegužės pasikeitė šilumos kaina, kurią apskaičiuoja ir mums pateikia Kainų kontrolės komisija. Lyginant su praėjusiais metais, kainos išaugo. 2014 m. mokėjome 0,059 eur/kW, o šį lapkritį – 0,066 eur/kW. Būtent dėl šios priežasties ir pasikeitė mokestis. Kieno namai renovuoti, mokestis sumažėjo. Tarkim, aš pats taip pat gyvenu daugiabutyje. Pernai už šilumą mokėjau 89 eurus, šiemet – 40 eurų, nes mūsų name pernai šiluma kainavo 0,078 eur/kW, o šiemet – 0,032 eur/kW. Savivaldybės administracijos direktoriaus Vido Kreivėno namo gyventojams šiluma analogiškai kainavo 0,071 eur/kW iki renovacijos, ir 0,056 eur/kW po renovacijos.

Prie jau minėtų dalykų prisideda  dar du ne mažiau svarbūs faktoriai – renovacijos kokybė ir gyventojų susikalbėjimas, supratingumas“, – sako M. Lapėnas.

Dirba nuostolingai

Kaip liūdnai tai beskambėtų, tačiau Šilumos tinklai dirba nuostolingai. Nors ši įmonė niekada nebuvo pelno siekianti organizacija, tačiau nebuvo ir nuostolinga. Katilinės modernizavimas ir daugiabučių renovacija stipriai sudrumstė pajamų ir išlaidų srautus. Gyventojai skundžiasi, kad renovuotuose namuose vėsūs radiatoriai, bet mokėti reikia. Tačiau gyventojai nežiūri, kad renovuotame name temperatūra yra 22 C šilumos. Iš kur ji?

„Šilumos skaitikliai rūsyje bendri visam namui ir pagal tą skaitiklį gyventojai atsiskaito. Bendras šilumos suvartojimas išdalinamas visam butų skaičiui. Ar renovuotas, ar nerenovuotas namas, iš katilinės į miestą trasomis išeina šilumvežis 80 C karščio. O konkrečiam namui ji jau individualiai pritaikoma. Renovuotame name rūsyje mažinamas temperatūros padavimas. Mažinant temperatūrą renovuotiems namams, mes patiriame nuostolį. Būtent dėl renovuotų namų mūsų pajamos sumažėjo per pusę. Kai buvo daroma katilinės rekonstrukcija, jos galingumas buvo planuojamas būtent tokiai apkrovai, kokia buvo iki renovacijos, nes 2004 m. net nebuvo galvota apie daugiabučių renovaciją. O dabar, renovavus daugumą namų, tokio galingumo nebereikia. Mažėja sąnaudos, mažėja ir gamyba. Anksčiau sunaudodavome vien Ignalinos katilinei 22 tūkst. kietmetrių medienos, o dabar per tris rajono katilines – 15 tūkst. Dėl tos priežasties sumažinome ir darbuotojų skaičių. Per 5-erius metus atleista 10 žmonių. Mes dar ilgai dirbsime nuostolingai, kol padengsime paskolas, gautas katilines rekonstrukcijai, tačiau gyventojai tikrai gali būti ramūs – visa tai tikrai neužguls jų pečių. Aš manau, kad bėda dar ir kita yra. Ne šilumos kaina didelė, o mūsų visų pajamos mažos. Vokietijoje 10 proc. mokesčiams išleidžiama, o pas mus – 90 proc.“, – filosofiškai mintį baigia M. Lapėnas.

„Kolūkio mąstymas“

Vienas iš minusų, dėl kurio nukenčia daugiabučių gyventojai – „neprotinga“ renovacija. Žmonės įsivaizduoja, kad užtenka apšildyti sienas, pakeisti langus ir viskas. Bene svarbiausia – vamzdynai, šildymo sistema, elektros instaliacija ir vėdinimo sistema. Tada galima kalbėti apie taupumą, kokybę ir pan. Kelių daugiabučių namų gyventojai, ruošdamiesi renovacijai, buvo pasikvietę specialistus iš Šilumos tinklų, ESO (buvęs LESTO)? Regis, tik vieno namo. O kai šalta, ar per daug mokėt reikia „renovuotame“ name, tada kalti Šilumos tinklai, valdžia. Kol žmonės nenustos gyventi „kolūkio“ mąstymu, kai kažkas kažką turi už tave padaryti, tol nieko ir nebus. Daugiabučių gyventojų, dažnai butus gavusių „už dyka“, požiūris – lyg ir mano, lyg ir ne mano. O štai privačių namų gyventojai puikiai žino – kaip pasidarysi, taip ir turėsi. Toks žmogus mąsto „plačiai“, apgalvoja kiekvieną darbą ir šimtą kartų konsultuojasi. Ir kai Kalėdų išvakarėse sugenda kieto kuro katilas, kainuojantis 1500 eurų, jis ieško lėšų, samdo žmones ir tvarkosi, o daugiabučių gyventojai, mąstantys „visų, tai reiškia – niekieno“, visada tiksi, kad mąstys ir darys už juos viską kiti. Jei ne – pasipila skambučiai, skundai, atakos, kolionės ir kas tik nori. Kaltas visas pasaulis – bet tik ne patys daugiabučio šeimininkai. O juk viskas priklauso nuo bendro namo gyventojų sutarimo. Jei jų tikslas taupiai gyventi, tai ir daryti taip reikia. Reikia suprasti ir įvertinti kiekvieno gyventojo padėtį.

Niekas iš nieko neatsiranda, ir niekas niekur nedingsta. Trumpai tariant, su vilkais gyveni – vilku staugi.