Na, va, ir kąsnelį žiemos atkandom, ir į Naujuosius per gaidžio žingsnį įsibridom, ir Tris karalius jau išlydėjom, eglutes nupuošėm, žvejai ledo sulaukė, iš karto tvirto, patikimo, tad, ešeriai, dabar laikykitės. Šaltis, atrodo, pedalą atleido, savaitgalį ir kitos savaitės pradžioje vėl pliusiukai snaigių šokį repetuos. Kiek ilgai, pagyvensim – pamatysim. Dabar net politiką ilgesniam laikui prognozuoti – nepatikimas užsiėmimas, o orus spėlioti – juolab nedėkingas darbas. Sausio pabaigoje Ignalinos bibliotekoje žada apsilankyti meteorologė Audronė Galvonaitė, greičiausiai su mūsiškiu Vytautu Sakalausku, tad bus proga apie orus ir jų kaprizus iki valios išsikalbėti. Apie susitikimo laiką pranešime, kai tik žinosime…
Vyriausybė vėl maišo šalies regionų kortas. Numatoma sudaryti du statistinius regionus, kad esą neprarastume Europos siūlomos 2,7 milijardo eurų paramos. Mat Briuselis pinigų nedalina pavieniams rajonams, net mūsų dešimt apskričių – jam per smulkūs vienetai, tad Lietuva bus padalyta į du regionus: Sostinės regioną iš Vilniaus apskrities savivaldybių bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regioną iš Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių. Administracinės rajonų ribos nesikeis. Šis sumanymas aiškinamas tuo, kad 2017 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui viršys 75 proc. ES vidurkio ir 2021–2028 m. Lietuva bus priskirta pereinamojo laikotarpio regionams, dėl to jai gali būti skirta mažiau ES paramos. Teritorinių vienetų perskirstymas, išskiriant labiausiai ekonomiškai išvystytą teritorinį vienetą – Vilniaus apskritį, reikštų, kad parama po 2020 m. nebūtų sumažinta iki 60 proc. dabartinio lygio. Regionų perskirstymas neturėtų įtakos rinkimams, vietos savivaldai ar valstybės institucijoms, jis paveiktų tik statistikos rinkimą – ji būtų renkama pagal naujai suformuotus regionus. 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvai skirta beveik 8,5 mlrd. eurų ES paramos, iš kurių 4,6 mlrd. eurų skirta mažiau išvystytų regionų plėtrai…
Dar dažnam mūsų neišblėsusi Kėdainių istorija, kur dėl besaikio girtavimo prisišauktos baltosios karštligės apimtas tėvas į šulinį sumetė du savo mažamečius vaikus. Kilo eilinis vajus prieš alkoholį, visi tik rėkia, mojuoja rankomis ir projektais, daužosi į krūtinę, kviečia į kovą, bet, kaip ne kartą jau buvo, ta kova greitai išsikvėps ir vėl lauksime kitos tragedijos, kad galėtume patriukšmauti. Nors vienas ketinimas, atrodo, bręsta realus. Nuo šio birželio, kaip buvo ir sovietmečiu, Lietuvoje gali būti pradėtas taikyti priverstinis gydymas nuo alkoholizmo. Sveikatos apsaugos ministerija jau parengė visus įstatymus ir tikisi, kad Seimas pavasario sesijoje skubos tvarka jiems pritars. Šio įstatymo atsiradimą paskatino tragiški įvykiai Lietuvoje – girto vyro 4 moterų žudynės Kražiuose ir jau minėta tragedija Kėdainių r. Kai sueuropėjom, paskelbėm, kad alkoholizmas yra liga ir gydytis ar ne – kiekvieno asmeninis reikalas. Padės tai ar ne – sunku pasakyti, nes bet kokia prievarta dažnai norimų rezultatų neduoda. Juolab, kad anais laikais apie alkoholikų gydymą daugiau buvo anekdotų pasakojama, kartu pripažįstant, kad realiai išgydomi (ir tai be garantijos, nes buvusių alkoholikų nebūna) vos keli procentai pacientų. Bet tegul, duokdie, kad padėtų, kad ir keliems procentams. Tokia praktika taikoma Švedijoje, Norvegijoje, Lenkijoje. Sveikatos apsaugos ministrės teigimu, privalomasis sveikatos draudimo fondas iš dalies galėtų kompensuoti ir vaistus…
Baigėsi metinė laikraščio prenumerata. Liekame tose pačiose pozicijose su pusantro tūkstančio prenumeratorių. Ačiū skaitytojams už pasitikėjimą ir tikėjimą mumis, paštininkams – už triūsus ir pastangas. Dabar skaičiuojame, kas kiek savo krepšiuose mūsų laikraščio turi, kad žadėtas premijas išdalintume. Atsiprašome už metų pradžios nedidelius nesklandumus, kai vienas kitas prenumeratorius laiku negavo laikraščio. Prieš Kalėdas patyrėme kibernetinę ataką prieš redakcijos kompiuterius. Specialiai laišku atsiųsti virusai sunaikino dalį buhalterijos duomenų, taip pat ir redakcijoje laikraštį užsisakiusių miesto prenumeratorių adresus. Dėl to ir buvo nesklandumų. Labiausiai gaila ir apmaudu dėl visiškai sunaikinto unikalaus dokumentų ir nuotraukų archyvo, buvusio mano kompiuteryje. Vis to laiko deficitas. Kiek kartų rengiausi duomenis dubliuoti kitose laikmenose, bet vis atidėdavau. Tad ir sulaukiau…
Šįkart tiek. Valandas stengsiuosi kiekvieną penktadienį parašyti, nes dar prieš šventes gavau barti nuo nuolatinės mūsų skaitytojos Nastės, kad ši skiltis retai pasirodo. Jaunas dar, pasitaisysiu…
Prasmingo savaitgalio!
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!