Sausio 13-oji skaudi netekusiems artimųjų, brangi tiems, kas ją prisimena, kaip savo gyvenimo dieną, kelianti smalsumą mažyliams, kurie sunkiai įsivaizduoja savo senelius šalia laužų prie Seimo… Renginių organizatoriai ieško naujų renginių formų, stengdamiesi subalansuoti netekties skausmą ir pergalės džiaugsmą.

Jau trečius metus šią dieną vykdoma akcija „Neužmirštuolė“. Jos organizatorė A. Gedvilienė sakė: „Gėlės žiedo simbolis pasirinktas, norint parodyti pagarbą kovotojams už laisvę, o neužmirštuolės pavadinime užkoduota mintis, jog kovotojai yra nepamiršti ir šiandien“. Regis ir gražu, ir prasminga, suprantama ir jaunam, ir senam, bet kasmet bandoma vargšei neužmirštuolei „pripaišyti“ negatyvių reikšmių. Įdomiausia, kad tą negatyvumą stengiasi pateikti per kitą daiktavardį – masonai – kurio negatyvumas dar labai abejotinas. Bent jau Lietuvos padangėje. Atsieit, tai masonų simbolis. Todėl šios gėlelės žiedo segėjimas sausio 13-ąją kasmet sukelia daug diskusijų.

Daugelis daiktų, mus supančiame pasaulyje, yra tapę simboliais, amuletais, bet tai lyg ir nekeičia jų pirmapradės paskirties. Dienraščiai teigia, kad neužmirštuolė yra blogųjų (o gal nepažintų) masonų simbolis. Vikipedija sako, kad į pelės ausį panašius žiedlapius išskleidžianti gėlelė lotyniškai vadinama myosotis, išvertus į anglų kalbą – forget-me-not, vokiečių – Vergissmeinnicht, lietuviškai – neužmirštuolė, kad tai žolinis augalas, žydėjimo pabaigoje dažniausiai žydintis žydrais žiedeliais, gentyje yra daugiau nei 50 rūšių, o Lietuvoje auga 8.

Gal ką negatyvaus rasime legendose apie gėles? Jau iš Adomo laikų atklystančios legendos pasakoja, kad ši gėlelė vienintelė, kuri neįsidėmėjo savo vardo, kai pastarasis stengėsi daiktams, rojaus sodo augalams suteikti vardus. Paklausta, koks jos vardas, tik paprašė – nepamiršk manęs. Anglai jos smulkiuose žiedeliuose sugebėjo pamatyti besimaudančias fėjas, o vokiečių legendose jaunikaitis stengėsi šią gėlelę iš Dunojaus bangų savo mylimai išgelbėti, bet skęsdamas, atsisveikinimui ją mesdamas mylimajai į krantą, tik sušnibždėjo – neužmiršk manęs… Lietuvos poetai romantikai dažnai mini šią gėlelę, aprašydami meilės istorijas, romanuose merginos ją džiovina knygose, belaukdamos grįžtančio iš karo… Kuklų šio žiedelio žavesį savo eilėse aprašė Maironis. Vienas posmelis skamba taip: „Tas žiedas blaivus, kaip balandžio akis / Nekaltas, kaip aukštas dangus / Ir žydi per ištisą vasarą jis / Ir linksmina žmones visus“, o jos vardas esąs gėlė atminimo…

Ką negatyvaus įžvelgiate šioje informacijoje? Aš – nieko, bet iš praktikos žinau, kad pasodinta darželiuose ji labai greit plinta. Tai tikrai ne pati geriausia jos savybė gėlynuose, bet jei ja pasipuošti Sausio 13-ąją taps tradicija, tai, manau, kad net tuomet, kai gyvų šių įvykių liudininkų nebeliks, sukurtas ritualas skatins neužmiršti… Ir jei mūsų atmintis bus tokia gyvybinga, kaip darželių neužmirštuolė, tai – net puiku.

Diskusijos, siejančios masonus ir neužmirštuoles, kasmet vis kartojasi. Tai gal labai blogi tie paslaptingieji masonai? Ar jie blogi todėl, kad apie juos tiesiog mažai žinome? Mano mama visą gyvenimą dirbo kūdikių namuose ir kartą, kai želė jau nebebuvo deficitas, pasakojo, kad valdiškuose namuose augantiems mažyliams negali įsiūlyti saldžios, gardžios želė su vaisiais… Vaikai atsisakydavo ją valgyti, nes šioji neįprastai judėjo lėkštelėje… Manau, kad ir su masonų pasmerkimu tas pats. Nežinau – vadinasi negeras, nepažįstu – vadinasi kelia grėsmę… Kultūros istorija pasakoja, kad masonais buvo didysis rašytojas V. Hugo, garsieji Rerichai, L. Tolstojus, Tagorė, Gandi, Lietuvoje – Riomeriai, M. Oginskis, A. Čartoryskis, D. Poška, S. Daukantas, S. Stanevičius, A. Mickevičius, T. Narbutas, K. Kontrimas, L. Rėza, J. Lelevelis, užpalėnas K. Pakštas, ignalinietis Z. Žemaitis, zarasiškis D. Šidlauskis ir kt. Dauguma senosios Lietuvos inteligentijos, bendravusios su užsienio inteligentais, buvo masonai. Dažniausiai juos jungė bendražmogiški, humanistiniai idealai. Jų pastangomis gimė esperanto kalba ir daug puikių labdaros renginių, jie rėmė pažangius jaunuosius menininkus, strategavo Lietuvos ateitį. Masonai Lietuvoje savo istoriją rašo jau nuo 1738 m. Kartą per šimtą metų juos sunaikindavo, kartą per šimtą metų jie vėl „prisikeldavo“ naujai veiklai. Kaip mažai kur – Lietuvoje – veikė net moterų ložė. Garsusis kultūrologas dr. G. Beresnevičius mano, kad be T, Narbuto – masono iš Šubravcų ložės – indėlio, mes nebūtume turėję Vasario 16-osios, nebūtume turėję valstybės su savo istorija ir ideologija. Nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje masonai atgimė 1993 m. Įvairūs šaltiniai nurodo, kad dabar jų yra per 100. Kai kurių politikų veikloje ryškiai atpažįstami masoniškos veiklos bruožai. Visi, kaip prestižą, suvokiame dalyvavimą Lions, Rotary klubų veikloje, bet juk jau plačiai žinoma, kad tai paramasoniškos (arba „dukterinės“ masonų) organizacijos. Klausiu Jūsų: ar masonai yra blogis? Aš manau, kad blogis yra nesidomėti ir smerkti… O jei iniciatyva neužmirštuolę paskelbti Sausio 13-osios gėle išplaukė iš ložės narių, tai pirmapradės šios gėlės pavadinimo prasmės jie tikrai nesugadino.

Neatimkime iš neužmirštuolės jos tylaus ir gajaus grožio. Tegul tai bus išskirtinis aukų atminimo ženklas. Grėsmingos Lietuvai dienos atminimo ženklas. Laiko tėkmėje simboliai kinta įgaudami kitas prasmes, o kiekvienas simbolis neša žinią. Kuo daugiau mums įprastų aplinkos daiktų turės gilesnes prasmes, tuo didesnė tikimybė, kad tautos atmintis bus gyva. Laisvę, tautos didingumą siekime su Gedimino stulpais, vėliava, o lemtingos kovos dieną už atgimstančią mažą, kuklią valstybę – su neužmirštuole. Tegul vaikai vasarą darželiuose jas augina, o žiemą, prieš sausio 13-ąją,  išmoksta iškarpyti iš popieriaus ir ja pasipuošti. Kalbėkime jiems, su jais, atsiminti turi jie, nes kuo toliau, tuo labiau ši diena virsta parlamentą gynusiųjų nuopelnų nepasidalijimo diena… Mokydami vaikus paprastų dalykų, užtikrinsime atminties gyvybingumą.

Neužmirštuolės budina atmintį ir pilietiškumą jau šiandien. Akcijos organizatoriai prašo visus atsiminti, kad turime įsipareigojimų savo laisvei, džiaugiasi kiekvienu, kuris tą dieną pasipuoš kukliu neužmirštuolės žiedeliu. Mūsų užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo švarko atlape šią gėlę segi jau nuo sausio 5-osios…