Ignaliniečiai J. ir Š. (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajono apylinkės teisme buvo kaltinami pagal Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas), t. y. tuo, kad dar 2011 m. gruodžio 26 d. apie 3 val. ryto prie naktinio baro „BBQ akademija“ ne mažiau kaip keturiais kumščių ir kojų smūgiais sumušė nukentėjusįjį E. (duomenys neskelbtini). Kaltinamieji savo kaltės nepripažino ir iškėlė gynybinę versiją, kad nukentėjusysis susižalojo pats, kelis kartus veidu griūdamas tiesiai į betoninį grindinį.

Apie šios istorijos peripetijų teisėsaugos „koridoriuose“ pradžią plačiau spausdinta dar prieš trejus metus (MI 2012 m. gruodžio 18 d,. Nr. 97) ir MI internetiniame tinklalapyje straipsnyje „Ar mums vis dar reikia teisės?“.

BYLOS APLINKYBĖS

Nukentėjusysis E. viešoje vietoje daugybiniais smūgiais buvo sumuštas be jokios priežasties, padarant jam abiejų akių vokų, abiejų smilkinių sričių, nosies nugarėlės, viršutinės lūpos kraujosruvas, viršutinio dešinio pirmo kandžio vainiko lūžimą (trauminę amputaciją), dėl ko neteko 5 proc. bendro darbingumo, apatinio dešinio pirmo danties vidinio krašto nuskėlimą ir nosies kaulų lūžimą. Kadangi buvo akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė didelę neturtinę (moralinę) žalą ir patirs nemažą turtinę žalą dėl sveikatos sužalojimų, nukentėjusysis pasiūlė geranoriškai šią žalą atlyginti, t. y. atlyginti padarytą žalą neteismine tvarka. Kaltinamieji J. ir Š. su tokiu pasiūlymu nesutiko, nes jautėsi nekalti, ir „nėrė į krūmus“.

Nukentėjusiajam neliko nieko kito, kaip tik kreiptis į teisėsaugą. Atrodytų, viskas toliau turėjo išsispręsti savaime, mat 2011 m. gruodžio 26 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tyrimą ėmėsi kontroliuoti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras A. B., tačiau, suėjus pusmečiui, ikiteisminis tyrimas netikėtai buvo nutrauktas, konstatavus, kad grumtynių metu padaryti sužalojimai nukentėjusiajam dėl neatsargumo (!) ir pasiūlyta į teismą kreiptis privataus kaltinimo tvarka.

Toks prokuroro nutarimas buvo daugiau nei netikėtas, todėl apskųstas ir aukštesniojo prokuroro L. L. netrukus panaikintas, ikiteisminis tyrimas atnaujintas, o nepagrįstą nutarimą priėmęs prokuroras, nukentėjusiojo prašymu, nuo tolimesnio ikiteisminio tyrimo kontrolės nušalintas.

Tyrimą ėmėsi kontroliuoti kita tos pačios prokuratūros prokurorė G. V., kuri po kelių mėnesių ikiteisminio tyrimo kontrolės, vieno įtariamojo Š. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą nutraukė. Skundus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo atskiroje dalyje atmetė tiek aukštesnysis prokuroras, tiek ir Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas. Ikiteisminis tyrimas šioje dalyje buvo atnaujintas tik Panevėžio apygardos teismui panaikinus anksčiau nurodytus visus tris pareigūnų sprendimus.

Apygardos teismas konstatavo, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimą atskiroje dalyje, visos svarbios šiai bylai aplinkybės išsamiai nebuvo išsiaiškintos, nepašalinti prieštaravimai ir abejonės, kad skundžiamais prokurorų nutarimais bei teismo nutartimi būtų galima daryti neabejotinas išvadas. Esant šioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad ikiteisminis tyrimas dalyje dėl Š. nutrauktas nepagrįstai, todėl prokurorų nutarimai bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis naikintini. Apygardos teismas tai pat konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliekamas nepakankamai sparčiai, tuo nesilaikant Baudžiamojo proceso kodekso 2 str. reikalavimų, imtis visų įmanomų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atskleista nusikalstama veika, todėl organizuoti ir kontroliuoti šį ikiteisminį tyrimą būtų tikslinga pavesti kitam prokurorui.

Prokuratūra apygardos teismo nepaklausė ir prokurorės G. V. nuo tolimesnio tyrimo kontrolės nenušalino, tad ji netrukus surašė kaltinamąjį aktą dėl abiejų įtariamųjų J. ir Š. ir bylą dar 2012 m. gruodį perdavė Ignalinos rajono apylinkės teismui (nuo ikiteisminio tyrimo pradžios jau buvo praėję vieneri metai).

Ignalinos rajono apylinkės teismas šią bylą ėmėsi nagrinėti 2013 m. balandį. Tyrimą iki tol kontroliavusi prokurorė G. V., nukentėjusiojo iniciatyva, taip pat buvo nušalinta ir teisme valstybinį kaltinimą palaikyti buvo pavesta jau trečiai prokurorei šioje byloje R. B.

Po kelių mėnesių nagrinėjimo teisme, 2013 m. rugpjūtį, prokurorės prašymu, byla grąžinta atgal į prokuratūrą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Papildžius ikiteisminį tyrimą, teismui byla buvo grąžinta tik 2014 m. birželį (nors teismas buvo nustatęs trijų mėnesių terminą, tačiau jo kelis kartus buvo prašoma atnaujinti, o nuo ikiteisminio tyrimo pradžio jau buvo paraėję 2,5 metų).

2014 m. spalio 22 d. teismas paskyrė pakartotinį tyrimą – komisinę teismo medicinos ekspertizę, kurią pavesta atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos ekspertams (nuo ikiteisminio tyrimo pradžio jau buvo paraėję treji metai).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertai ekspertizės aktą pateikė 2015 m. rugpjūtį, kuriame konstatavo, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai yra būdingi ir paaiškinami smūgių sudavimui. Sužalojimų padarymo galimybė griūnant, griuvinėjant yra mažai tikėtina, kadangi: a) nustatyti sužalojimai yra išsidėstę skirtingose galvos paviršiuose ir padaryti keturiais skirtingais trauminiais kontaktais; b) sužalotose srityse nėra nustatyta odos nubrozdinimų, kurie paprastai susidaro griuvinėjant ir dinamiškai kontaktuojant su šiurkščiais paviršiais; c) griūvantis kniūbščias asmuo instinktyviai apsaugo veidą rankomis (jas ištiesdamas), tokiu būdu amortizuodamas griuvimą bei apsaugodamas veidą nuo kontakto su kietu buku paviršiumi.

Taigi, šis ekspertizės aktas, po daugiau nei 3,5 metų bylinėjimosi, galutinai paneigė kaltinamųjų iškeltą (ir kai kurių liudytojų patvirtintą) gynybinę versiją, kad nukentėjusysis susižalojo pats, kelis kartus veidu griūdamas stačiai į betoninį grindinį. Teismui teliko šiuos formalumus įforminti nuosprendyje.

TEISMO SPRENDIMO ESMĖ

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 19 d. šioje byloje priėmė nuosprendį, kuriuo kaltinamąjį J. pripažino kaltu, padarius nusikaltimą pagal Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 dalį, ir paskyrė jam bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu nuo 23 iki 6 val. būti savo namuose ir atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos žalos – 900 Eur.

Kaltinamasis Š. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Teismas iš nuteistojo J. nukentėjusiojo E. naudai taip pat priteisė 3765,78 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Nuosprendis per 20 dienų apeliacine gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Nuo JURISTAI24.LT

Ši istorija niekuo nesiskirtų nuo tūkstančių kitų teismuose nagrinėjamų panašių bylų, tačiau šios istorijos moralas yra tas, kad nukentėjusys E. ne tik pagal išsilavinimą yra pats teisininkas, bet dar ir valgo teisininko „duoną“, t. y. jis dar ir praktikuojantis teisininkas. Tad galima tik spėlioti, kokia būtų šios istorijos baigtis, jei pats nukentėjusys nebūtų profesionalus teisininkas ir neturėtų pakankamai pinigų pasamdyti gerų, taigi ir brangiai apmokamų, advokatų.

Šiam bylos nagrinėjimui (nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio paskelbimo) prireikė nei daug, nei mažai: daugiau nei 1,5 metų ikiteisminio tyrimo (su pertraukomis), 2 kartus atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą ir nušalinti du prokurorus, per 2,5 metų nagrinėjimo teisme surengta daugiau kaip 8 teismo posėdžiai ir susikaupė net 5 tomai baudžiamosios bylos medžiagos, iš viso – 4 metai ir 24 dienos laukimo, kantrybės ir kovos ne tik su kaltinamaisiais ir jų pasamdytais dviem Vilniaus advokatais, bet dar ir su mūsų, deja, vis dar po 25 nepriklasomybės atkūrimo metų abejinga teisine sistema. Įspūdinga statistika, tiesa?

Ar mūsų teisine vadinamoje valstybėje lengva pasiekti teisingumą paprastam žmogui, jei net teisininkams po daugiau nei ketverių metų jis sunkiai pasiekiamas? Ar nuteistajam J. paskirta bausmė  (metus laiko nuo 23 iki 6 val. būti savo namuose) yra adekvati, atsižvelgiant į tai, kad smurtu buvo padarytas tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas, ciniškai ketverius metus iki pat nuosprendžio paskelbimo buvo neigiama akivaizdi kaltė ir nukentėjusiojo patirta žala neatlyginta nei vienu centu iki šios dienos, o tūkstančiai „investuoti“ tik į advokatų honorarus, užuot atlyginus žalą nukentėjusiajam?

Teisėjui paskutiniame posėdyje kaltinamojo J. paklausus, cituojama: „Gal jis norėtų susitaikyti su nukentėjusiuoju?“, kaltinamasis J. atsakė trumpai: „Mes nesusipykę…“.

Kokią bausmę tuomet reikėtų skirti, jei nuteistasis J. būtų visiškai pripažinęs savo kaltę, padėjęs atskleisti nusikalstamą ir atlyginęs padarytą žalą (ar bent dalį jos), gal tuomet jam pagyrimo raštą reikėtų įteikti ir medalį užkabinti, jei už tokį cinizmą skiriamas tik laisvės apribojimas? Ar yra pagrindo manyti, kad nuteistasis J. nedarys naujų nusikalstamų veikų?

„Į visus šiuos ir kitus klausimus atsakys ne kas kitas, o laikas. Bet ar tokia abejinga teisinė sistema, su kuria susidūrus nukentėjusysis turi būti ne tik juo, bet ir tyrėju, prokuroru ar advokatu, pajėgi efektyviai kovoti su įsivyravusiu smurtu ir nebaudžiamumu bei ginti pažeistas paprasto žmogaus teises? Lai sau „teisingai“ sprendžia kiekvienas šių eilučių skaitytojas“, – teigia šioje byloje nukentėjusiojo E. interesus nemokamai gynęs teisinių paslaugų portalo JURISTAI24.lt juristas Eugenijus Gaščenka.

Savo klausimus, pasiūlymus ar pastabas galite tiesiogiai siųsti teisinių paslaugų portalo JURISTAI24.LT el. paštu info@juristai24.lt. Dėl privačios konsultacijos, dokumentų parengimo ar kitų teisinių paslaugų galite tiesiogiai kreiptis telefonu 8 624 83459. Anonimiškumas garantuojamas.

Daugiau informacijos interneto tinklalapyje www.juristai24.lt ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje www.facebook.com/juristai24.lt.