Netikėtai atėjusi žiema taip pat netikėtai, kaip rūkas, kuriam laikui (nesitiki, kad visai) ir dingo. Orai, tarsi būtų kovas. Laikas ruošti inkilus sparnuočiams ir….šikšnosparniams. Šįkart skaitytojus ir norėčiau plačiau supažindinti su paslaptingais, prietaringais, vieninteliais skraidančiais žinduoliais –šikšnosparniais. Pastaraisiais metais labai domina šių žvėrelių biologija ne tik zoologus, bet ir medikus, radijo lokacijos technologus, sistematikus.

Šikšnosparnių būrys rūšimis nusileidžia tik graužikams ir sudaro penktadalį visų žinduolių rūšių. Pasaulyje aprašyta apie 5000 rūšių  žvėrių, iš jų – apie 1000 rūšių sudaro šikšnosparniai. Europoje gyvena apie 40, o Lietuvoje – 15 rūšių ir dvi ieškotinos. Kodėl šikšnosparniai nusipelnė padidinto dėmesio tarp įvairių mokslo sričių mokslininkų, specialistų? Jau seniai nustatyta, kad dauguma šikšnosparnių aplinkoje orientuojasi ultragarso pagalba. Sunku suprasti, kaip, skrisdamas nedidelis padarėlis, sugeba pelenguoti ir pagauti uodo, mašalo dydžio vabzdžius. Echolokacijos specialistai bando tai pritaikyti radarų įrengimuose. Didelės viltys dedamos į prietaiso akliesiems sukūrimą. Amerikoje gyvenančių vampyrų seilėse esančio fermento pagrindu 2003 m. sukurtas preparatas desmoteplazė. Tai anestezuojanti, kraujo krešėjimą stabdanti medžiaga daug labiau efektyvesnė už medicininių dėlių hirundiną. Beje, nemažai mokslininkų-sistematikų teigia, kad primatai (kuriems ir mes priklausome, nors nemažai daliai mūsų nesinori būti priskiriami beždžionių būriui) kilę iš šikšnosparnių. Kaip įrodymą pateikia didžiuosius vaisėdžius šikšnosparnius – skraidančius šunis. Krūtinėje jų du speneliai, smegenų anatomimis skerspjūvis panašus į žmogaus. Dar įdomu, kad šikšnosparnių labai ilgas amžius, net iki 40 metų, kai peliniai graužikai vos keletą metų teišgyvena. Daugelis žiemojančių rūšių gyvybinius procesus sulėtina beveik iki nulinės kūno temperatūros. Tai labai aktualu kosminės medicinos tyrinėtojams, kai žmogus leisis į ilgas keliones į kitas planetas. Jei mes galėtume bent keletą mėnesių primigti žiemos įmygiu, kaip šikšnosparniai, ko gero, gyventume iki 150 ar net 200 metų. Sako, šikšnosparnis gali įsivelti į plaukus. Ar tai mitas? Pasirodo, kad gali, nes plaukai neduoda atgalinio aido.

O mums, turintiems žemės sklypų, verta kuo daugiau privilioti šikšnosparnių. Vienas žvėrelis vasarą per naktį sugauna nuo 3 iki 5tūkst. uodų, mašalų. O viename iškeltame inkile namelyje gali gyventi jų iki 400vnt. Galima suskaičiuoti, kiek tokia mini kolonija per naktį (o per visą vasarą?) sunaikina kraujasiurbių vabzdžių. Beje, visi žinome, kad uodai (maliariniai) platina drugio ligą. O dabar plinta dar Ziko liga. Nors tos ligos – pietų kraštų, bet, šiltėjant klimatui, gali ir pas mus atkeliauti.

Kaip pasidaryti šikšnosparniams namelį? Jeigu norėtume prisivilioti kelių šimtų vienetų koloniją, reikėtų tokio dydžio namelio: 60 cm aukščio,30 cm pločio, 20cm storio su keturioms pertvaromis ir 1,5–2,0 cm plyšiu apačioje. Namelį patartina apkalti ruberoidu ir iškelti ne žemiau, nei 5 m aukštyje nešakoto medžio kamiene. Beje, šikšnosparniai poruojasi rudenį arba anksti pavasarį, paprastai atveda vieną jauniklį, kurį maitina apie mėnesį.

Apie šikšnosparnių biologiją, reikšmę gamtai ir žmogui buvo galima plačiau sužinoti susitikime su Vilniaus edukologijos universiteto gamtos mokslų daktaru, docentu K. Baranausku sausio 25 d. Ignalinos bibliotekoje, TAU namų ruošos ir aplinkos apsaugos fakulteto paskaitoje.