Skip to content

168 valandos

Jonas BALTAKIS

Vasaris tarsi pasimetęs laike, blaškosi tarp rudens ir žiemos orų. Vakare lyja, ryte atsikeli – žiema. Taip ir buvo prognozuota, kad šis paskutinis kalendorinis žiemos mėnuo nuolat keis savo apdarus, spalvas, tarsi koks chameleonas.  Visos viltys į viduržiemio barsuką. Sakė – pavasaris va, čia pat, greitai. Gal neapgaus keturkojis dryžius…

Artėjant Seimo rinkimams, tarp politikų prasidėjo vieni kitų žodžių, judesių gaudymas, demaskavimas. Prisišnekėjo sveikatos ministrė, TV eteryje leptelėjusi apie duotą kažkada kyšį gydytojui. Dabar jai, ko gero, teks atsisveikinti su ministerija, pjaus ją ir rudenį, atėjus rinkimų vajui. O štai Darbo partija ir V. Uspaskichas iš Apeliacinio teismo žvengdami išjojo ant balto žirgo. Dešimt metų trukę teisminiai ir prokuroriniai tampymai baigėsi tik baudomis. Politologai teigia, kad dėl šios istorijos partijos pozicija rinkimuose nesusilpnės. Gal net atvirkščiai, nes juk esame įpratę palaikyti persekiojamus ir skriaudžiamus. Darbo partija rudenį daugiausia balsų gali nuraškyti nuo partijos „Tvarka ir teisingumas“ bei Socialdemokratų partijos…

Įdomi situacija klostosi Rusijoje dėl Čečėnijos, tiksliau – dėl jos prezidento R. Kadyrovo politikos. Vis dažniau kalbama apie trečiojo karo Čečėnijoje galimybę. R. Kadyrovas Čečėnijoje sukūrė islamišką valstybę, kuri tik formaliai yra federacijos sudėtyje. Įvykiai po B. Nemcovo nužudymo akivaizdžiai parodė, jog Čečėnijoje federaliniai įstatymai neveikia. Kada specialiosios tarnybos bandė vietoje sulaikyti įtariamus čečėnus, R. Kadyrovas davė instrukcijas Čečėnijos jėgos struktūroms per susitikimą, kuris buvo nufilmuotas ir plačiai ištransliuotas: „Oficialiai pareiškiu: jei be jūsų žinios pasirodo jūsų teritorijoje, nesvarbu – maskvietis ar stavropolietis – atidenkite ugnį ir nušaukite“. Kremlius pratylėjo. Nėra kito regiono valdytojo, kuris drįstų garsiai nurodinėti Rusijos užsienio politikos klausimais. Diktatorius iš Grozno mokė, kaip Rusija turi elgtis su Ukraina, kaip – su JAV, siuntė prakeiksmus Islamo valstybei ir Turkijai, grasino Didžiajai Britanijai, jog padės atsiskirti Velsui ir Škotijai. Kremlius vėl nutylėjo. Tokia situacija iki begalybės tęstis negali, ji tempiasi, it styga, ir kada nors truks. Jei bandys jį tramdyti, R. Kadyrovas su savo kariauna atsisuks prieš Rusiją…

Perskaičiau anądien laikraštyje vieną straipsnį ir užsisvajojau. Dabar vis viena mintis graužia – noriu gyventi Šveicarijoje. Kodėl? Ši kalnų šalis ketina tapti pirma pasaulyje, kurioje kiekvienam žmogui, nesvarbu, dirba jis ar ne, valstybė kas mėnesį mokėtų išmoką „kukliam“, bet oriam gyvenimui Šveicarijoje. Tokia suma laikoma 2500 frankų (2250 Eur). Tam šiai šaliai kasmet reikėtų net 208 milijardų frankų (beveik 205 mlrd. Eur). Kad šis  ketinimas taptų įstatymu, šį birželį bus rengiamas referendumas, kuriame ne valdžia, o gyventojai nuspręs, ar jie nori, kad jiems už dyka tokius pinigus kas mėnesį mokėtų, ar ne. Šveicarijoje kasmet vyksta daugybė referendumų pačiais įvairiausiais klausimais. Prieš kelerius metus šveicarai referendumu nusistatė minimalų atlyginimą – 4000 frankų. Ir jokių problemų ar valdžios maldavimų. Mūsų akimis visos tos sumos neįtikėtinai didelės, tačiau Šveicarija – itin aukšto pragyvenimo lygio šalis, brangi, todėl jų masteliais 2250 Eur – suma išties „kukli“…

Dėl elektros nuolaidos Vyriausybė, kaip kadaise sakydavo kaime, nei mykia, nei „teliuojas“. Nutarimo projektas esą parengtas, trūksta tik parašo. Nesulaukdami pažadėto patiešyto, šiandien 3 psl. spausdiname kilovatvalandžių kainų lentelę, bet, žinoma, be žadamos 10 proc. nuolaidos. Jeigu už sausį jau dabar norite susimokėti, naudokitės lentele. Antradienį išspausdinsime kitas kainų lenteles visoms esamoms laiko zonoms. Nors ta 10 proc. nuolaida – trupiniai. Su ja kilovatvalandė kainuotų viso labo tik 1,27 cento pigiau. Ne 12,7, o 11,43 eurocento…

Visas kitas gyvenimas rajono platumose tarsi nurimęs, kartais atrodo, kad niekur nieko nevyksta. Neįvyko konkursas į Krašto muziejaus direktoriaus postą – neatsirado nė vieno pretendento. Jau žinoma, kas šiemet pelnys Miko ir Kipro Petrauskų premiją. Kitą ketvirtadienį naujajam laureatui dar turi pritarti rajono taryba, bet vargu ar kas pasikeis. Gal neišduosiu didelės ir viešos paslapties – šiųmetė premija atiteks vokaliniam ansambliui „Iš širdies“. Rytoj „sirgalius“ į sporto salę kviečia krepšinis, antradienį, žengdami į Gavėnios metą, žiemą lauk vysime, per barzdas Užgavėnių taukus varvinsime…

Smagaus ir nenuobodaus savaitgalio!

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here