Ilgai galvojau – rašyti ar ne. Nusprendžiau – reikia rašyti. Skaitau abu rajono laikraščius. Gal ir per daug abiejų mūsų mažam rajonui, juk skaitytojų mažėja. Bet yra kaip yra.

Jau ne pirmčą kartą pastebiu, kad šių laikraščių redaktoriai yra rimtai sukryžiavę špagas. Abu „krimtę“ atitinkamus mokslus, visuomenės „grietinėlė“. Suprantu – konkurencija, kas – kurį… Bet krinta į akis tai, kas vyksta viešoje erdvėje. Susitikimuose, priėmimuose savivaldybėje dažnai neapseinama be „Mūsų Ignalinos“ redaktoriaus puolimo, net rajono tarybos posėdžiuose nerimstama. Vis kliūna katės, jų maitinimas ir sterilizacija, blusos rūsyje, jo dezinfekcija, rajono meras kamantinėjamas, ko pas jį lankėsi VšĮ „Šlapia nosytė“ vadovė ir pan. Po to jau traukiamos šiukšlės iš šiukšliadėžių, vėl klausimai, atsakymai… Negi nėra svarbesnių klausimų, problemų rajone? Žurnalistikos galima išmokti per ketverius studijų metus, bet būti žmogumi reikia mokytis visą gyvenimą.

Kalbant apie kates ir rūsių dezinfekcijas – kalba eina apie vieno namo laiptinę, kurioje gyvena abu redaktoriai. Norint dezinfekuoti rūsį, pirmiau reikia jį išvalyti. Jei šiukšlių iki kelių, kuriose gyvena ne tik blusos, bet gali užsiveisti ir gyvačių, jokios dezinfekcijos nepadės.

Pernai vasarą dvi moterys, kurios globoja benames kates, bet tame name negyvena, padedant redaktoriui Jonui, Jūsų laiptinės rūsyje prikrovė 20 maišų šiukšlių, kurias išvežė miesto seniūnijos sunkvežimis. Šiukšlių turinys nustebino: puodai, kitokie indai, maišai, buteliai, supuvusios daržovės ir vaisiai, seni čiužiniai, baldų liekanos… Tai kaip tokiame šabakštyne blusų nebus? Katės jų tikrai neprineša. Laiptinės gyventojai, manau, rūsį tik teršė ir nė karto jo nevalė. Dvi moterys plušėjo dvi valandas, apdulkėjo akys ir nosys. Niekas neparašė apie tai, nepadėkojo, nepasidžiaugė. Moterys dirbo, skatinamos žmoniškumo, norėdamos žmonėms parodyti, kad ir rūsys turi būti taip pat švarus, kaip ir butas.

O ką kalbėti apie to namo kiemą. Žiemą tingima sniegą nuo šaligatvių nukasti, pavasarį iš po sniego išlenda tikras šiukšlynas. Negi sunku surengti talką „Darom“ ir apsivalyti. Laiptinėje gyvena daug jaunų šeimų, nemažai vaikų, kodėl neparodyti jiems pavyzdžio, kaip reikia tvarkytis?

Grįžkim prie beglobių kačių. Tik „Šlapios nosytės“, savivaldybės ir žmoniškumo nepraradusių žmonių dėka bemaž visos to namo kiemo katės yra sterilizuotos, reikalui esant gydomos, apvalomos nuo parazitų. O kaip tie gyvūnai kiemuose tapo beglobiais? Ar ne žmonių be sąžinės dėka? Dabar ten beglobių kačių nedaugėja, nebent vėl kas išmes į gatvę. O kad atsiranda žmonių, aukojančių kačių sterilizavimui 120 litų (apie tai rašė ir „Nauja vaga“, 2015-12-30, Nr. 98), tai viskas kontrolei situacijos, kurią savo kvartale sukūrė patys jo gyventojai ir nereikia čia ką nors kaltinti. Viskas kainuoja, už dyka sterilizavimo operacijų niekas neatlieka, todėl ir reikia lėšų. O ką Jūs, redaktore, padarėte sprendžiant šią problemą? Išskyrus tai, kad rašinėjate ir kurstote nesantaiką tarp kaimynų. O gal beglobius gyvūnus reikia kažkur išvežti ar išnuodyti, kaip jau Jūsų name buvo ne kartą? Kur dingo elementarus mūsų žmoniškumas? Kaip galima tyčiotis iš gyvūnų ir niekinti tuos žmones, kurie aukoja pinigų problemai spręsti, šeria, globoja likimo valiai paliktus gyvūnus. Iš kur, redaktore, tiek neapykantos gyvūnus mylinčiam kaimynui?

Mieli žmonės, kiek maisto išmetat į konteinerius, kuriuo maitinasi visa armija „bedalių“, kurie po to dar prisigeria, dvokia per atstumą, bjauriausiai keikiasi prie parduotuvės, stumdosi. Koks tai pavyzdys vaikams? Bet apie tai laikraščiai nerašo…

Baigiam prarasti žmogiškumo jausmą, mylime tik savąjį „aš“. Mylėkime savo artimą, kaimyną, gyvulėlį, paukštelį ir mokykim to savo vaikus ir anūkus. Tik taip užauginsime gražų ir gerą jaunimą.