Skip to content

Kam reikalinga Neįgaliųjų draugija?

Lina RAGINYTĖ

Gavome keistą, lyg ir anoniminį laišką. Parašas aiškus, tačiau konkrečios pavardės nėra. Nereaguoti į jį – nepagarbu. Jei žmogus rašo, tai greičiausia kažko neramu. Pateikiame laiško santrauką. 

Laiške rašoma: 

„Kam reikalinga Neįgaliųjų draugija? Nesuprantu, kokia veikla ji užsiima, bet mano patirtis, bendraujant su jais – labai prasta… Paprašai maisto, eiliniam nėra. Tik draugijos nariai tortus valgo ir maisto dar prisineša. Paprašai pavėžinti neįgalų žmogų – nėra galimybės.O patys su draugais ir giminėmis į koncertus, į ekskursijas važinėja… Už kieno pinigus? Už surinktą nario mokestį? Už savivaldybės skirtas lėšas? Kam reikalinga įstaiga, iš kurios naudą tik ten dirbančios moterys ir jų draugai gauna? Mums, eiliniams, – jokios naudos iš jos. Naudos gauti ir gerą žodį išgirsti gali tik „Raudonajame kryžiuje“ pas Ireną. Esu labai patenkinta šita moterimi. Jei Irena vadovautų Neįgaliųjų draugijai, visi, kam sunku išgyventi, būtų lygūs…“.

Sutapimas ar ne – nežinau. Nesam mes aiškiaregiai. O jei ir būtume, tai tebūtų mūsų numanymas, o ne įrodymai. Tačiau labai jau keistai atrodo, jog šį laišką gavome būtent artėjant naujiems Neįgaliųjų draugijos pirmininko rinkimams, kurie vyks vasario 25-ąją.

Neįgaliųjų draugija įkurta 1988 m. Tačiau ji veiklos nevykdė. 1997 m. draugija „atgimė“. Jos pirmininku tada tapo Vladas Banevičius, o buhaltere savanoriškais pagrindais priimta Regina Slabadienė. Vėliau pirmininkavo Jonas Aidukas, po jo – ilgą laiką Dionizas Vilčinskas. 2008 m. rinkiminėje konferencijoje pirmininke 4-eriems metams išrinkta ilgametė buhalterė R. Slabadienė. 2012 m. ji perrinkta antrai kadencijai ir štai vėl praėjo ketveri metai. Vėl nauji rinkimai. R. Slabadienės teigimu, dalyvauti rinkimuose gali bet kuris draugijos narys. Pirmininkė neslėpė, kad ji kandidatuos dar vieną kartą. Jai apie kandidatavimą oficialiai pranešusi ir draugijos narė Dalia Savickaitė. Ar kas kandidatuose dar – kol kas nėra žinoma.

Pirmiausia turbūt derėtų pasakyti, kas iš tikrųjų yra toji Neįgaliųjų draugija ir kokios jos funkcijos, nes iš laiško akivaizdu, jog žmogus nelabai tiksliai tai žino.

R. Slabadienė pastebėjo jog: „Ignalinos Neįgaliųjų draugija yra vienos didžiausių nevyriausybinių organizacijų šalyje, Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) filialas – narė. Draugija vykdo Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos programą, kurios tikslas – atstovauti ir ginti neįgaliųjų pilietines, socialines ir ekonomines teises, skatinti lygias galimybes, suteikti reikalingą informaciją. Iš to išsirutulioja ir uždaviniai: dalyvauti kuriant ir vykdant valstybinę neįgalių žmonių medicininės, profesinės reabilitacijos, socialinės integracijos programą, kitas programas, atsižvelgiant į LND narių poreikius, interesus, galimybes; aktyviai bendradarbiauti su įvairiomis šalies valstybinėmis, savivaldybių, nevyriausybinėms, privačiomis organizacijomis ir institucijomis bei tarptautinėmis neįgaliųjų organizacijomis, siekiant visiškos žmonių su negalia socialinės integracijos; daryti teigiamą įtaką įstatymų ir strategijų priėmimui, dalyvauti kuriant politiką ir įgyvendinant priemones Lietuvos ir Europos Sąjungoje bei Europos Ekonominėje zonoje; rengti seminarus, mokymus, konferencijas; savo iniciatyva ar dalyvaujant darbo grupėse tirti, analizuoti ir spręsti aktualius neįgaliųjų socialinius klausimus“.

Tokie yra dideli uždaviniai ir užmojai pačios draugijos. Mes, kaip mažas draugijos vienetas, vienijantis 438 rajono neįgaliuosius, tuos uždavinius susiaurinę iki savo galimybių ir vis tik pagrindinis mūsų, mažųjų narių, uždavinys – neįgaliųjų užimtumas, integracija į visuomenę. Kiekvienas žingsnis derinamas su centru, su Neįgaliųjų reikalų departamentu. Kasmet, kalendorinių metų pabaigoje, rašome projektą, kuriame numatoma ir iki smulkmenų detalizuojama visa ateinančių metų veikla. Projektas pateikiamas Neįgaliųjų reikalų departamentui ir rajono savivaldybei. Patvirtinus projektą, skiriamas finansavimas. Mes privalome griežtai laikytis projekto sąmatos ir veiklos krypčių, tad jokie „nukrypimai nei su draugais, nei be dragų“ neįmanomi. Jau patvirtintas 2016 m. projektas, kurio bendra vertė – 15 175 eurai. 10 proc. visos sumos (1380 eurų) skiria savivaldybė ir likusius 13 795 eurus – Neįgaliųjų reikalų departamentas. Iš šių pinigų mokami darbo užmokesčiai, apmokamos ryšio ir transporto paslaugos, mokami būrelių vadovų honorarai, atsiskaitoma už valymo priemones, elektrą, vandenį, darbo priemones (kanceliarines prekes, molį ir t. t.). Draugijoje yra 438 nariai, kurie per metus po 3 eurus nario mokesčio sumoka 1314 eurų. Šie pinigai naudojami einamosioms, neplanuotoms išlaidoms (suvenyrams, maistui švenčių metu, gėlėms ir t. t.). Tarkime, persikėlus į naujas patalpas, reikėjo įvesti telefoną. Už tai TEO iš nario mokesčio lėšų sumokėjome 140 eurų“.

Laiške rašoma ir apie tortus bei kitus maisto produktus, kuriuos esą suvalgo pirmininkė su draugais. „Lietuvos neįgaliųjų draugija visoje šalyje yra sudariusi sutartį su prekybos centru IKI, pagal kurią kiekvieną antradienį, trečiadienį ir kas antrą penktadienį mes gauname 1 dienos galiojimo prekių (pirmadienį, ketvirtadienį ir kas antrą penktadienį gauna „Raudonasis kryžius“). Ne šiaip iš akies, o pagal dokumentus. Šias prekes ne kam nori, o pagal sąrašą, kuris sudaromas pagal Socialinės paramos skyriaus duomenis, tvarkingai paskirstome žmonėms. Vieną mėnesį vieniems, kitą mėnesį – kitiems. Pagal sutartį, savo nuožiūra, administracija gali iki 5 proc. viso gauto kiekio maisto produktų suvartoti patys, draugijoje. Šiaip mes maisto patys neimame. Tačiau neretai būna taip, kad gauname vienu metu 8 tortus, kurių likęs galiojimo laikas – 1 diena. Tada vieną ar du tortus suvalgo visi tuomet draugijoje esantys nariai: ir administracija, ir būrelių nariai, ir šiaip visi, tuo metu esantys. Nėra jokių skirstymų į draugus, gimines ir pan. Visa tai yra teisėta.

Na, o kas dėl pavėžėjimų… Mes visada vežame draugijos narius Į Vilnių ar Uteną – nelygu kam ir kur reikia. Tačiau viską deriname su Socialinės paramos skyriumi. Autobusą išlaiko, remontuoja, kurą pila ir draudžia savivaldybė. Tad gali pasitaikyti, kad tą dieną autobusas su kitais klientais išvyksta kažkur kitur, nei pageidauja klientas, tada vežame savo nario automobiliu, kuris asmeninį automobilį pagal panaudos sutartį, naudoja mūsų reikmėms. Ne draugijos narių mes nevežame. Tokie žmonės dėl pavėžėjimo turėtų kreiptis į Dienos centrą“, – paaiškina pirmininkė.

Manau, kad gana išsamiai atsakyta laiško autoriui (-ei). Visada galima viską pasitikrinti dokumentuose. Pirmininkė R. Slabadienė prašo draugijos narius visas problemas, nepasitenkinimą ar rūpimus klausimus spręsti susirinkimų metu, o ne anonimiškai per spaudą. Juk nežinodamas konkrečios situacijos, negali ir deramai atsakyti. 

Autorės nuotr. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje