Kai keisti sutapimai įsiveržia į gyvenimą – sunerimsti. Džiaugiesi, aikčioji iš nuostabos ir vis negali patikėti, nes už nugaros sėdintis nepasitikėjimo ir netikėjimo kipšas vis bando tave paprotinti. Šeštadienį, saulutei patekėjus, kamikadzių keliu (Ceikiniai–Mielagėnai) atriedėjau į Mielagėnus. Gerai, kad grįžtant buvo tamsu ir išgyventos emocijos nešte nešė, todėl  jau nebemačiau spindinčio, provėžuoto ledo ant kelio. Sako – kai nematai, širdis neskauda… ir baimė nebekausto.

Mielagėnų bendruomenės salėje klausėmės poeto Vlado Braziūno eilių, didžiasaliečių atliekamų dainų. Nebūtina būti poezijos mylėtoju ar žinovu, kad sugebėtum klausytis ir išgirsti. Išgirsti žodį, lyg dainą, švelniai nešančią į paslaptimi alsuojančią nežinią, į atradimus ir naujus išgyvenimus. Nebūtina  iš anksto ieškoti atsakymų, ką duoda žmogui poezija, muzika… Pakanka tiesiog klausytis.

Iš dešimto daugiabučio aukšto mes poetui atrodome tokie mažutėlyčiai. Beveik netikri, tačiau gyvybę mums įkvepia žemė, kuria vaikštome kasdien, į kurią ankstyvą pavasarį suleidžiame rankas ir širdimi girdime tą pačią poeziją, kurią poetas kuria užsidaręs tame dešimtame aukšte. Štai taip atrandame vieni kitus.

„Metų knygos rinkimai vyksta kasmet nuo 2005 m. ir jau tapo svarbiu tradiciniu Lietuvos kultūros įvykiu. Šią akciją, įtrauktą į 2006 m. Vyriausybės patvirtintą Skaitymo skatinimo programą, rengia Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Kultūros ministerija, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, o nuo 2010-ųjų įsijungė Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija.

Akcijos tikslas – skatinti Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra, kelti mūsų visuomenėje skaitymo prestižą. Akcijos idėja – pristatyti geriausius praeitais metais išleistus lietuvių literatūros kūrinius trijose – vaikų, paauglių ir suaugusiųjų – knygų kategorijose.

Metų knygos rinkimuose dalyvaujančios knygos skelbiamos kiekvieną rudenį. Akcijos metu skaitytojai iš ekspertų komisijos pasiūlytų knygų išrenka Metų knygas keturiose kategorijose: vaikų, paauglių, suaugusiųjų ir poezijos (nuo 2012 m.). Laureatai tradiciškai apdovanojami Vilniaus knygų mugėje. V. Braziūno poezijos knyga „Stalo kalnas“ – pretendentė į Metų knygos titulą. Kviečiu visus susipažinti su knygos autoriumi, jo kūryba“,  – sakė R. Misiūnienė.

Ir kas galėtų patikėti, kad poetas V. Braziūnas nuo paauglystės ruošėsi studijuoti biologiją ir tapti gamtininku-mokslininku? „Širdimi tebesu ir būsiu gamtininkas“, – sakė poetas. Paskutinę naktį, prieš išvykstant į sostinę, Pasvalio krašte vidurinę mokyklą baigusį jaunuolį užklupo abejonės. Anksti rytą jis paprašė perrašyti charakteristiką ir apsisprendė studijuoti lituanistiką. Nuvykęs į universitetą, visą dieną blaškėsi tarp žurnalistikos ir lituanistikos fakultetų. Pasiliko žurnalistikoje. Tačiau po trijų kursų pakeitė „kryptį“ ir baigė lituanistiką. Kadangi ne visai teisėtai jaunuolio kūne plakė patrioto širdis, o galvoje ir poezijoje skambėjo ne visai teisėtos ir nelabai kam patinkančios mintys, net 7-erius metus pirmoji eilių knyga kantriai laukė galimybės išeiti į viešumą, patekti į skaitytojų rankas.

Vladas Braziūnas – poetas, eseistas, vertėjas, fotografas. Dirbo įvairiose redakcijose, ilgiausiai – „Literatūros ir meno“ savaitraštyje, buvo ir jo vyriausiasis redaktorius. Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvių PEN centro, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys. 2006 m. liepą Minske įkurtos Lietuvos ir Baltarusijos Poetų didžiosios kunigaikštystės idėjos dvasinis įkvėpėjas. Kaip poetas debiutavo 1974 m. 1983 m. už eilėraščių rinkinį „Slenka žaibas“ gavo Zigmo Gėlės premiją. Nuo 1986 m. išleido dar aštuonis poezijos rinkinius. Už knygą „Užkalinėti“ (1998m.) V. Braziūnui buvo įteikta Salomėjos Nėries premija. Poemos „Karilionas tūkstančiui ir vienai aušrai“ (2002 m.) rankraštis laimėjo literatūros kūrinių konkursą, skirtą Lietuvos valstybės 750 metų jubiliejui. 2005 m. V. Braziūnas pristatė eilėraščių knygą „Iš naminio audinio dainos“ ir kartu su ja – kompaktinę plokštelę, kurioje įrašyta paties poeto ir kompozitoriaus Algirdo Klovo parapoetinė ir muzikinė improvizacija. Iš viso poetas išleido per 20 knygų.

Renginyje dalyvavusi Vidiškių gimnazijos mokytoja Ona Bučelienė negailėjo poetui komplimentų, padėkų  bei… pastabėlių. Viena tokių – kodėl kultūros žmonės „slepiasi už kadro“ ir pasilieka „paraštėje“, kažkur tarp eilučių intelektualaus skaitytojo mintyse.

V. Braziūnas į klausimą atsakė klausimu: „O ar žinote, kiek kainuoja spausdintis laikraštyje ar žurnale? O pasirodyti TV ekrane? Kas turi pinigų, tas ir turi teisę „kalbėti“ visuomenei. Kultūros ir meno žmonės tegali į valias kalbėti viename ar dviejuose leidiniuose, kuriuos teskaito jie patys ir tik tokie patys, kaip jie…“.

Kokie mes keisti atrodėm poetui. Koks keistas poetas atrodė mums. Praraja, žiojėjanti tarp miesto ir kaimo, išliks visada. Ir gerai. Kitaip, argi mes būtume vieni kitiems reikalingi ir įdomūs, jei neturėtume ko vieni iš kitų pasimokyti, kuo stebėtis.

Apsikeitę viskuo, ką turime vieni su kitais, atsisveikinome… Gal kada nors…

Autorės nuotr.