Sako, pats blogiausias palinkėjimas – linkėti gyventi reformų laikais. Nežinau, koks piktavalis mums taip palinkėjo, bet tuo pasakymu (jo rezultatais) jau esame sotūs. Reformų, pertvarkų, optimizavimų, konsolidavimų ir kitokių papurtymų patyrė ir rajono ligoninė. Jų buvo trys. Dabar ritasi ketvirtoji restruktūrizavimo banga, kuri paleista Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1290 „Dėl Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano patvirtinimo“.

Prisiminkime, kas žmonių labui (juk visada pabrėžiama, kad tik tokiu tikslu ir vyksta visos reformos) nuveikta per pirmąsias tris bangas. Uždaryti trijų rajono lygmens ligoninių (Ignalinos, Molėtų, Zarasų), kuriose per vienerius metus priimta mažiau kaip 300 gimdymų, akušerijos skyriai, uždaryti trijų rajono lygmens ligoninių (Ignalinos, Molėtų, Zarasų), kuriose per vienerius metus didžiųjų operacijų, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, atlikta mažiau nei nustatyta, chirurgijos skyriai, centralizuotas greitosios medicinos pagalbos paslaugų valdymas. Kaip rašoma minėtame Vyriausybės nutarime, „ketvirtojo etapo plano tikslas – gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, saugumą ir prieinamumą, tam racionaliai naudoti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos finansinius, žmogiškuosius ir infrastruktūros išteklius“.

Esama situacija

Mūsų blogi skaičiai iš Vilniaus ministerijų aukštumų atrodo taip. Pagal gyventojų skaičių dauguma Utenos apskrities savivaldybių – mažos savivaldybės. 2015 m. gruodžio 31 d. mūsų rajono savivaldybėje buvo 15 525 gyventojai, iš jų neapdrausti PSD – 4,0 proc. Pagal gyventojų amžių, rajono gyventojų daugiau nei 65 m. yra 27,5 proc. Pernelyg didelę visų paslaugų dalį sudaro stacionarinės paslaugos. 2014 m. Utenos apskrityje šios paslaugos sudarė – 54,8 proc. nuo visų paslaugų, Ignalinoje – 54,4 proc. Per daug ligonių aktyvaus gydymo stacionaruose (be dienos stacionarų): apskrityje 100 gyventojų tenka 21,50 tokio ligonio, Lietuvos vidurkis – 20,21, Ignalinoje – 19,75 ligonio.

Neefektyviai naudojamos turimos ligoninių lovos – Utenos apskrityje naudojama tik 62,8 proc. šių lovų, Ignalinos ligoninėje – 67,8 proc. 2015 m. apskrities ligoninių aktyvaus gydymo lovos užimtumo rodiklis yra 214,1 dienos per metus, Ignalinos ligoninėje – 192,6 dienos. Esant aktyvaus gydymo lovų pertekliui, šių lovų trūksta slaugos ir palaikomojo gydymo, paliatyviosios pagalbos ir geriatrijos paslaugoms teikti. Apskrityje 1000 gyventojų tenka 2,1 lovos, Ignalinoje – 1,79 lovos. 2015 m. apskrities ligoninių slaugos lovos užimtumo rodiklis yra 417,7 dienos per metus, Ignalinos rajono ligoninėje – 381,6 dienos.

Taip pat viena iš apskrities ligoninių turėtų tapti regiono ligonine, o likusios – jos filialais. Į regiono ligoninės statusą pretenduoja Utena ir Visaginas. Sako, kad Vilnius labiau linksta link Utenos.

Viską apibendrinus ir išvertus į suprantamą žmonių kalbą – tai reiškia, kad rajono gyventojų mažėja, jie sensta, ligoninėje per metus guli mažai ligonių, todėl neišnaudojamas lovadienių limitas, Ligonių kasos moka už tuščias lovas, todėl ir reikalingas visas šis restruktūrizavimas, kad būtų  taupomi pinigai. Ūkiškai žiūrint – viskas teisinga, bet žmogiškai – kiek skaudu ir ne kiekvienam suprantama.

Trys variantai

Šiandien rajono savivaldybėje šiuo klausimu vyksta rajono tarybos komitetų jungtinis posėdis. Sprendimų priimta nebus, tačiau rajono tarybos nariai turi išsakyti savo nuomonę dėl numatomo reformos ketvirtojo etapo ir pritarti vienam iš trijų siūlomų variantų. Tuomet pirmadienį apskrities rajonų merai susitiks ir bandys suderinti vieną bendrą poziciją, kuri bus pateikta Sveikatos apsaugos ministerijai.

Variantas A. Prie Visagino ligoninės prijungus Ignalinos ir Zarasų ligonines, Anykščiuose 96 lovų skaičius nepasikeistų, Molėtų ligoninėje jų sumažėtų nuo 47 iki 32, Utenos ligoninėje padidėtų nuo 226 iki 228, Visagino ligoninėje didėtų nuo 130 iki 144, Ignalinoje mažėtų nuo 64 iki 36, Zarasų ligoninėje didėtų nuo 28 iki 36.

Variantas B. Prie Utenos ligoninės prijungus Molėtų, Ignalinos ir Zarasų ligonines, Anykščiuose liktų tos pačios 96 lovos, Visagino ligoninėje didėtų nuo 130 iki 134, Utenoje – nuo 226 iki 243, Ignalinoje mažėtų nuo 64 iki 36, Molėtų ligoninėje – nuo 47 iki 32, Zarasuose didėtų nuo 28 iki 36 lovų.

Variantas C. Niekas prie nieko nesijungia. Tuomet beveik visi skaičiai liktų nepakitę, bent jau mūsų ligoninėje – tikrai.

O jeigu taip, tai kam reikalinga tapti kažkieno filialu? Kuriam iš trijų variantų šiandien pritars rajono tarybos nariai? Komitetų posėdyje dalyvaus ir situaciją paaiškins ir Ignalinos ligoninės direktorė Drąsuolė Jatulienė. Dar kartą primenu, kad tai dar ne sprendimai, o tik diskusijos ir bendro sutarimo paieškos. Sprendimai bus vėliau.

Vėlgi viską apibendrinus, dėl šio restruktūrizavimo ketvirtojo etapo, realiai lovų skaičius ligoninėje sumažės 10–15 lovų, neliks Vaikų ligų skyriaus, bet bus padidintas lovų skaičius kituose skyriuose. Trumpai tariant, ligoninėje laukia lovų stumdymo metas. Kas, kaip ir kiek – gal taps aiškiau po šiandienos posėdžio.