Antradienį ir trečiadienį žygeivis ilsėjosi Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Ignalinos rinktinės Pūškų užkardoje. Tai paskutinis pasieniečių padalinys, kuriame lankėsi sausio viduryje Klaipėdoje startavęs M. Žalkauskas. Mat prie vidaus sienos su Latvija, išskyrus Šiauliuose įsikūrusią Zoknių užkardą, daugiau pasieniečių padalinių nėra.

Nuo sausio vilnietis aplankė beveik visas prie sienos su Rusija, Lenkija ir Baltarusija esančias VSAT užkardas. Jų pareigūnai buvo įpareigoti suteikti M. Žalkauskui reikiamą pagalbą – įsileisti sušilti, pasigaminti maisto, pasikrauti telefono, fotoaparato ir kitų prietaisų baterijas ir pan.

Kaip teigia keliautojas, tiek žygiavimo, tiek ir poilsio metu jis turėjo puikią galimybę susipažinti su pasieniečių darbu ir kasdienybe. Pakeliui M. Žalkauskas sutiko nemažai pėsčiųjų ir mobilių patrulių, kinologų, turėjo progos stebėti dokumentų kontrolės procedūras, žvalgėsi iš pasieniečių stebėjimo bokštų.

Kopti aukštomis metalinėmis judančiomis konstrukcijomis, anot žygeivio, jam nėra pats maloniausias užsiėmimas, tačiau vaizdas, kurį jis išvydo iš tokio bokšto Pūškų užkardos saugomame sienos ruože, sako, atpirko viską.

Iš viso nuo sausio vidurio vyras nuėjo 847 km, priešakyje – dar 570.

„Tai bus pats savarankiškiausias kelionės etapas, kurį reikėjo ir tinkamai bei kruopščiai suplanuoti, ir sukaupti jėgų. Todėl Pūškų užkardoje ilsėjausi dvi dienas. Pradedu suprasti, jog kartais ne tempas yra svarbiausia, daugiau dėmesio skiriu aplinkos pažinimui, bendravimui su sutiktais žmonėmis“, – pasakojo žygeivis.

Žygio finišą, Klaipėdą, M. Žalkauskas planuoja pasiekti pirmą kovo savaitgalį.

VSAT nuotr.