Linkmenų bibliotekoje pristatyta Antano Žilėno knyga „Kelias“ apie lenkmečio Linkmenų ir Kirdeikių kleboną kun. Juozą Breivą. Tai didelės apimties, 472 puslapių, gausiai iliustruotas istorinėmis tarpukario nuotraukomis iš Linkmenų krašto, leidinys. Renginys prasidėjo ir baigėsi vietos moterų ansamblio „Linkmena“ dainomis. Dalyvavo Linkmenų seniūnas Jonas Alekna, knygos autorius, nemažas būrelis linkmeniškių.

Linkmenų bibliotekos vedėja Danutė Daubarienė pristatė svečią, perskaitė ištrauką iš naujosios knygos. Jos autorius A. Žilėnas kilęs iš Tauragnų krašto. Lenkmečiu jo tėvas buvo Lietuvos pasienio policininkas (tarnavo Lietuvos ir Lenkijos demarkacinės linijos Linkmenų ruože, po karo – partizanavo), dažnai bendravo su kun. J. Breiva. Knygoje surinkta daug žmonių atsiminimų apie šį kunigą, kuris tuomet buvo itin gerbiamas.

„Teko girdėti gražų posakį, kad namai be knygos, kaip kūnas be sielos. Tad jūsų namams siūlau dar vieną savo knygą (jau antrą) apie žmogų, kuris dar menamas šiame krašte. Artėjanti Kovo 11-oji – svarbiausia mūsų kartai šventė.  Tokių vyrų, kaip kun. J. Breiva, dėka, atgavome nepriklausomybę. Jos siekdama tauta buvo vieninga, vienybė buvo mūsų jėga. Tuomet buvome MES, MŪSŲ, dabar, deja, daugiau – aš, mano. Ką apie mus pasakos kita karta, kai mes dabar tapome tik neigiamų procesų – tautos nykimo, emigracijos, degradacijos, nutautėjimo – stebėtojai? – klausė knygos autorius A. Žilėnas.

Kalbėdamas apie knygą, svečias sakė, kad atskiro leidinio apie kun. J. Breivą jis neplanavo. Rinko medžiagą rašomai knygai apie tarpukario pasienio policiją, kurioje bus vietos skirta ir kunigui. Bet medžiagos apie J. Breivą kaupėsi vis daugiau, ją autorius planavo kam nors perduoti. Kai niekas ja nesusidomėjo, ryžosi viską suguldyti į knygą. O trupiniai į atminties „vendzliuką“ apie kunigą, pasak A. Žilėno, ėmė byrėti dar 1968 m. Kernavėje, kai apie J. Breivą jam papasakojo to miestelio klebonas.

„Kun. J. Breiva į Linkmenis iš Daugų buvo atkeltas 1919 m., mirus vietos klebonui. Prasidėjus lenkų okupacijai, naujasis dvasininkas propagavo ir visaip palaikė lietuvybę, todėl užsitraukė lenkų nemalonę. Iškilus arešto pavojui, J. Breiva slapta pasitraukė į netoliese esančius Kirdeikius, kurie buvo jau Lietuvoje. Kirdeikiai priklausė Linkmenų parapijai, tad ją perskyrusi demarkacinė linija Kirdeikius paliko be bažnyčios.  Kunigas ėmėsi iniciatyvos šiame miestelyje pastatyti naujus maldos namus, kas ir buvo padaryta. Kun. J. Breivos Kirdeikių bažnyčia stovi iki šiol“, – pasakojo A. Žilėnas.

Įvairioje literatūroje yra pasakojimų apie J. Breivos draugystę su Prezidentu Antanu Smetona, kuris dažnai atvykdavo pas kunigą į Kirdeikius, kopdavo į Ginučių piliakalnį ir žvalgėsi demarkacinės linijos link (ten yra pastatęs ir atminimo akmenį). Rašoma, kad kunigas ir Prezidentas esą buvo bendraklasiai, bendramoksliai ir pan. Kaip patikslino A. Žilėnas, kun. J. Breiva už Prezidentą buvo jaunesnis net 17 metų, tad jie negalėjo ir nesimokė kartu. Su A. Smetona išties daug bendrauta 1918 m. Nepriklausomybės Akto signataro kun. Vlado Mirono dėka, su kuriuo J. Breiva dirbo Dauguose. Kunigas Juozas buvo labai šiltas žmogus, komunikabili, charizmatiška asmenybė, todėl su juo bendravo daug to meto Lietuvos šviesuomenės: Kirdeikiuose lankydavosi kitas 1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras Pranas Dovydaitis, prezidentienė Sofija Smetonienė su seserimis, tuometis Vatikano apaštališkasis nuncijus Lietuvoje ir kiti. Kai tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius grįžo į Lietuvą, Dauguose jis apsistojo nakvoti ne pas kleboną V. Mironą, o pas jo vikarą J. Breivą…

Už krašto istorijos garsinimą A. Žilėnui dėkojo seniūnas J. Alekna, Ignalinos viešosios bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė, Linkmenų bibliotekininkė D. Daubarienė, vietos bendruomenės atstovai, šių eilučių autorius.

Seniūnas J. Alekna prisiminė, kad su kun. J. Breiva yra glaudžiai bendravę jo seneliai. Autorius renginio dalyviams padovanojo apie 10 knygų „Kelias“ su savo autografais, jis planuoja knygos pristatymą ir Ignalinoje.

Autoriaus nuotr.