Pirmą kartą gavusi užduotį ne juokais sunerimau. Nuojauta kuždėjo, kad nebus taip, kaip įprasta. Tiesą pasakius, nerimavo ir pats redaktorius, kas pusvalandį skambinęs ir klausęs, ar viskas gerai bei vis pridurdamas, kad poliklinikos pusėje, regis, šūvių dar negirdėti. Manote, kad juokauju? Ne. Nejuokauju, bet liūdnai ironizuoju, mat Neįgaliųjų draugijos nariai ir jų susibūrimai jau senokai kelia rūpestį, nerimą ir net baimę rajono gyventojams, valdžios atstovams ir žiniasklaidai.

Vasario 25 d. Ignalinos r. neįgaliųjų draugijoje vyko ataskaitinė rinkiminė konferencija. Jos metu buvo pateiktos metinės veiklos ir finansinės ataskaitos, pakeisti įstatai, išrinktas draugijos pirmininkas, taryba bei revizinė komisija. Regis, viskas labai paprasta.

Renginyje dalyvavo Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskas bei teisininkė Evelina Kelmelienė, mat mūsų draugija yra pastarosios narė. Svečių teisėmis konferenciją stebėjo rajono vicemeras Gintautas Kindurys bei Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus vedėjos pavaduotoja Irena Matešienė, Dienos centro vadovė Roma Ksenzovienė bei žiniasklaidos atstovai.

Pilnutėlėje salėje netilpę draugijos nariai bei kai kuriuos jų atlydėję socialiniai darbuotojai būriavosi net koridoriuje. Deja, pagal draugijos įstatus, teisę balsuoti turėjo tik deleguotieji į konferenciją draugijos nariai. Tokių buvo 50.

Šiai konferencijai pirmininkauti išrinktas narys Albinas Jakimavičius, sekretoriumi – Alfonsas Gasparavičius. Kaip paaiškėjo vėliau, kai kurių įsiaudrinusių neįgaliųjų bei pensininkų šie vyrai suvaldyti nesugebėjo. Jei būtų išrastas prietaisas, galėjęs transformuoti salėje tvyrojusią neapykantos ir įsiūčio energiją į elektros energiją, šios garantuotai būtų pakakę visiems metams apšviesti visą Ignaliną.

Veiklos atskaitą pateikė draugijos pirmininkė Regina Slabadienė, finansinę – tarybos narys Antanas Karmonas. Po jų pasisakymų, savaime suprantama, kilo chaosas, pabiro klausimų, priekaištų lavina. Bene daugiausia jų turėjo narė Dalia Savickaitė. Ji puikiai išstudijavusi įstatus, bandė prieštarauti ir net priekaištauti draugijos pirmininkei. Ketindamas įvesti daugiau aiškumo, kelis kartus į audringą dialogą bandė įsiterpti svečias iš sostinės, LND pirmininkas Z. Jančauskas. Ponas Zigmantas vis kvietė p. Dalią privatesniam pokalbiui ir aiškinimuisi siauresniame rate, tačiau ši nepasidavė. Kol galiausia Reginos, Dalios ir Zigmanto trio prigeso, p. Daliai ir p. Zigmantui apsikeitus kandžiomis ir ne itin maloniomis replikomis.

Po A. Karmono replikos kilo dar daugiau triukšmo. Bendra draugijos suma, išleista per metus su atlyginimais, šildymo, ryšio, transporto ir kt. išlaidomis nesiekia 20 tūkst. eurų. Vidutiniškai tai būtų apie 1660 eurų per mėnesį. Nepatenkinti skaičiais nariais šaukė ir rėkė dėl kiekvieno skaičiaus, punkto ir pan. Priekaištauta dėl per didelių ir per brangių patalpų, dėl telefoninių skambučių, dėl nerašomų projektų, dėl negaunamų dovanėlių…. dėl saldainių, konjako ir karvės bei dėl daugybės suprantamų ir nesuprantamų dalykų.

Kardo kirčio per plauką išvengė ir žiniasklaida. Pasirodo, vieną moterį įsiutino tai, kad jai nebuvo leista suvartoti saujelės saldainių, nes ta saujelė buvo numatyta dovanų redakcijai. Nebūtume sureikšminę tokių pastabų, bet viena dama išeidama piktai nusistebėjo: „Ko norėt, jei žiniasklaida papirkinėjama“. Redakcija jau daug metų Neįgaliųjų draugijos nariams dovanoja 30 metinių laikraščio prenumeratų, pinigine išraiška tai būtų 741 euras per metus. Ir kad kartelį redakcijos kolektyvas paskanavo saldainių, gautų iš draugijos, manau, nėra nei nusikaltimas, nei nuodėmė. Kita vertus, ši replika yra juokas, palyginus, ką teko išgirsti konferencijos metu apie rėmėjus. Vienai poniai pareikalavus paviešinti, kokie rėmėjai ir kokiomis sumomis pagelbėjo draugijai, A. Karmonas taip ir padarė. Kai skambėjo šimtinėmis vardijamos sumos, ir ponia, ir salė laikėsi. Tačiau, kai paminėjo, kad draugijos narys, verslininkas Valdas Gaidelis kažkokia proga skyrė 20 eurų, toks šaižus ir pikdžiugiškas juokas užgožė salę, kad pasidarė silpna. Bet dar labiau buvo gėda dėl šių žmonių. Ir po šito jie tikisi, kad dar kas nors jiems nors vieną eurą norės skirti, kas nors jų gailėsis, juos užjaus, kas nors norės ištiesti jiems pagalbos ranką?

Ypač po to, kai tas pats Valdas šiems ponams buvo draugiškai dovanojęs šventinę Kalėdinę popietę savo kavinukėje, kur neįgalieji, vaišindamiesi skanėstais, pyragais, arbata į valias bendravo ir su kunigu V. Dulko, ir tarpusavyje. O jei dar pridėjus kelionę į Paliesiaus dvarą, šventinį Gintauto ir Aušrinės koncertą. Tie gražūs ir kilnūs poelgiai verslininkui tik per porą mėnesių kainavo 250 eurų. Bet ar kas nors tai prisiminė? Ar įvertino? Ar padėkojo? O kuris iš narių draugijai tiek skyrė?

Keistai pasirodė ir tai, kad A. Karmonas tris kartus pareiškė pastabas asmeniškai man, kad visai neseniai, vasario 9 d., laikraštyje rašydama apie Neįgaliųjų draugiją, esą paskelbiau netikslią metinio nario mokesčio sumą. Kai paaiškinau, kad aš pati to nario mokesčio nerenku ir neskaičiuoju, o duomenis pateikiau pagal pirmininkės žodžius, gerb. A. Karmonas nė karto manęs neišgirdo.

Ilgai pagalvojus supratau, kur slypi draugijos narių problema – jie vienpusiškai komunikuoja. Kalbėti – kalba, klausti – klausia, bet girdėt – negirdi.

Daug priekaištų vieni kitiems draugijos nariai pažėrė ir dėl girtavimo. Tai apskritai nesuderinami dalykai. Nors, tiesą pasakius, mano supratimu, alkoholis apskritai niekur nedera, tačiau tai jau – draugijos narių sąmoningumo ir policijos reikalas.

Tiesa, reikėtų paminėti, kad būtent šios konferencijos metu priimtas sprendimas esančiam skalbėjos etatui darbuotoją keisti kas 6 mėn. Konferencijos metu kalbėjusi dabartinė skalbėjo Nina Golubeva pareiškė daugybę kaltinimų draugijos pirmininkei bei finansininkei, net LND teisininkei p. Emilijai. Pastaroji neiškentusi bandė pertraukti skalbėją teigdama, kad visų akivaizdoje yra šmeižiama, jos žodžiai ir mintys iškraipomi, tačiau p. Nina net nesiklausė.

Po ataskaitų, prieš pat pirmininko rinkimus, prasidėjo šioks toks judėjimas, mat balsuoti galėjo tik delegatai. Pasinaudoję pertrauka, kai kurie nariai priėjo pasidalinti mintimis ir pastebėjimais. Kai kuriuos juos jau užrašiau, tačiau ne mažiaus įdomus ir vieno santūriai procesą stebėjusio ignaliniečio komentaras: „Skaudu, žinoma, dėl mūsų žmonių mentaliteto, tačiau nieko nepakeisi. Didžioji dalis draugijos narių yra būtent tokio mentaliteto ir jiems tai yra normalu. Jiems duok, juos maitink, girdyk ir garbink. Stebėjau ponią D. Savickaitę, kuri, mano manymu, yra gana protinga ir išprususi moteris. Ji, kaip suprantu, ketino padaryti perversmą. Nesėkmingai. Abejoju, ar šiems žmonėms reikia to perversmo? Aš patarčiau poniai Daliai nešvaistyti tokio puikaus ir gero potencialo veltui ir savo jėgas, energiją ir sumanymus nukreipti į mūsų polikliniką. Čia visi po vienu stogu, šita pusė stovi ant kojų, o ana ten – už sienos – blogai. Šitoje pusėje gražu, jauku, veikia liftas. O ten? Štai jūs man pasakykite, kaip neįgaliam ar sunkiai judančiam senoliui, patekti pas gydytoją poliklinikoje. Geriausiu atveju – iki registratūros. Neįgaliųjų ir senyvo amžiaus žmonių diskriminacija. Štai kuo reikia Daliai užsiimti. Bet aš nekaltinu poliklinikos administracijos. Tikrai ne. Nėra už ką. Savivaldybė turėtų prisiimti visą atsakomybę. Išmintingi tėvai vaikui žaislą parenka pagal protą ir gebėjimus. Nebent tas žaislas nereikalingas ir reikia juo kažkaip „gražiai“ atsikratyti, o išmesti nekyla ranka, tuomet jokios taisyklės negalioja. Nepataisomai sugadinęs žaislą, kaltas bus tik vaikas… Greit ir jūs rašysit apie tą vaiką ir neatsakingai jam patikėtą, deja, bet vertingą žaislą“.

Taigi, belaukiant balsavimo rezultatų, laikas neprailgo, tačiau man, kaip žiūrovui iš šalies, kirbėjo mintis… Kai renkami pirmininkai, kandidatams paprastai skiriamas laikas prisistatyti, pasisakyti, išdėstyti savo vizijas, planus ir t. t Šitai nebuvo padaryta. O gal vis tik derėjo išklausyti kandidatų?

Kad ir kaip ten bebūtų, šįkart „aukų“ išvengta, rinkimai įvyko ir rezultatu 40:10 pirmininke trečiai kadencijai išrinkta R. Slabadienė. Manau, po susirinkimo bus apie ką pagalvoti ir draugijos nariams, ir pirmininkei.

Autorės nuotr.