Skip to content

Streikas! Streikas!

Kaip gera yra dirbti mažai, o uždirbti daug.

O ką daryti, jeigu mažai dirbant ir moka mažai?

Tada belieka viena išeitis – streikuoti. Kaip dabar daro kai kurie mokytojai.

Šiaip jau tų mokytojų pasiklausius verkti norisi. Atlyginimai jų tokie menki, kad belieka reikalauti iš valdžios didesnių atlyginimų ir mažesnių klasių. Kitaip tariant, kad mažiau mokinių reikėtų mokyti. Idealus variantas būtų vienam mokiniui – penki mokytojai, bet streikuojantys to nereikalauja.

Kiek gi iš tikrųjų uždirba mokytojai? Švietimo ir mokslo ministerija sako, kad pradinių klasių mokytojų atlyginimai svyruoja nuo 557 iki 1140 eurų, priklausomai nuo darbo stažo ir kvalifikacinės kategorijos. Vyresniųjų klasių mokytojai atitinkamai uždirba nuo 518 iki 1350 eurų. Čia algos iki mokesčių.

Pasiklausius streikuojančių, išgirsi, kad tokių algų – 1350 eurų iki mokesčių – jie akyse nėra matę. Tuo tarpu Vilniaus licėjaus direktorius S. Jurkevičius tvirtina, kad pas jį mokytojai uždirba 800–900 eurų „į rankas“, ir tai jiems nemokamas koeficientų maksimumas. Tuo tarpu, sakė S. Jurkevičius, yra mokyklų, kur mokytojai „į rankas“ gauna ir 1000 eurų.

Mažai? Paryžiaus licėjuje dėstytojas „į rankas“ gauna 1050 eurų. O juk mes sakome, kad kokioje nors Prancūzijoje atlyginimų su lietuviškais nepalyginsi.

Streikuojantys pasakys: gal kas tiek ir gauna, bet mes tiek negauname. Ir bus teisūs. Juk ne šiaip sau jie reikalauja, kad mokinių skaičius klasėse būtų sumažintas, o mokinio krepšelis – padidintas. Tose mokyklose, kur mokinių mažai, o mokytojų daug, mokytojams „trūksta krūvio“, kitaip tariant, pamokų jie turi nedaug, uždirba mažai, ir belieka streikuoti.

Rodos, pakaktų uždaryti pustuštes mokyklas, o juose besimokančius vaikučius ir pusiau dirbančius mokytojus perkelti kitur.

Pasiskaitykite, kaip į tokius pasiūlymus reaguoja mokytojai. Girdi, tada vaikus reikės vežioti į mokyklą, jie gaiš laiką, pervargs ir t. t. Tiesiai nepasakoma: svarbiausia, kad mokytojai neteks darbo. Jau geriau dirbti puse jėgos, turėti du mėnesius atostogų vasarą ir vos ne mėnesį visokiomis progomis žiemą.

Bet argi mokytojai taip jau mokiniais rūpinasi? Apie mokinių tėvus aš jau nekalbu, kam čia rūpi, kad tėvai turi sukti galvas, kuo nemokomus vaikus užimti. Bet ir į mokinius streikuojantiems mokytojams nusispjauti. Per televizorių girdėjau mokytojų aktyvistę sakant, kad jie spės „programą išeiti“.

Taigi, „išeiti“, o ne išmokti. Jeigu mokinys dalyko nesupras, galės korepetitorių nusisamdyti – tą patį mokytoją. Juk mokytojams taip geriau, papildomos pajamos, kurios dažniausiai niekur nefiksuojamos ir iš jų jokie mokesčiai nemokami.  

Galima papliurpti: prasta valdžios vykdoma šeimos politika, štai jeigu tėvams būtų suteikiamos dvejų metų apmokamos atostogos vaikučiams prižiūrėti, tada nereikėtų mokyklas uždarinėti. Tarsi mūsų valstybės kišenė bedugnė būtų.

Beje, toje pačioje Prancūzijoje apmokamos motinystės atostogos – 16 savaičių, ir tik už trečią vaiką – 26 savaitės.

Gal paprasčiau būtų sujungti mokyklas, kuriose mokinių trūksta. Ir mokytojams geriau būtų, dalis jų galėtų pasiieškoti kito, geriau apmokamo, darbo, o pensininkus, kuriems, kaip jie patys skundžiasi, nuo vaikų jau „stogas važiuoja“, palydėti į užtarnautą poilsį. Užtat kiti gautų „orų atlyginimą“. Ir vadovų mažiau reikėtų.

Tad mūsų aukščiausia valdžia, užuot ieškojus pinigų mažai darbo turinčių mokytojų atlyginimams, verčiau pasižvalgytų, ar tikrai tiek mokytojų reikia. Juoba kai kam mokami dar mažesni atlyginimai, pavyzdžiui, kultūros darbuotojams. Bet šie labai triukšmauti negali. Na, pradės streikuoti – kas į tai atkreips dėmesį?

O gal kam nors kitam galima būtų mažiau pinigų skirti? Pavyzdžiui, pasienio postų nestatyti – pasieniečiai gali ir vagonėliuose pasėdėti. Ir kariuomenės Lietuvai nereikia. Ir ar maža dar kokių nesąmonių prisigalvoti galima. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje