„Moters dvasinis grožis padaro jos vyro veidą spindintį, nes viršija visa, kas žavi jo akis. Ir jeigu dar ir jos kalba maloni, jos vyras laimingesnis už visus mirtinguosius. Žmona – didžiausias vyro turtas, į jį panaši pagalbininkė, ištikima parama. Vynuogynas be tvoros tampa nualintas, vyras be žmonos pasidaro benamis klajūnas“, – sako Gintautas MACKONIS, kelis universitetus baigęs atsiskyrėlis, Krikščioniškos bendruomenės „Kelias“ įkūrėjas ir vadovas arba tiesiog – Mikė Pūkuotukas.

Dar besimokydamas N. Daugėliškio vidurinėje mokykloje, jis pasireiškė kaip puikus organizatorius, gebantis telkti ir burti žmones, tačiau daugeliui vis tiek buvo keistuolis. Besisukiojęs šen bei ten, baigęs inžinerijos mokslus, pavadovavęs Lietuvos Skraidyklių sporto federacijai, pasiekęs neregėtų karjeros aukštumų, Gintautas apsuko gyvenimą 180 laipsnių kampu. Visada jautęs turįs dvasingumo aureolę, nusprendė išsivalyti, susitelkti į dvasinius dalykus ir tapti mokytoju, vienuoliu, atsiskyrėliu, skleidžiančiu išmintį. Tam jis dar baigė filologijos ir teologijos mokslus. Bet prieš tai, 1997 m., Darželiuose (Linkmenų sen.) buvo įkūręs Krikščionišką bendruomenę „Kelias“.

Artėjant Moters dienai, norisi pakalbėti apie moteris, apie dvasinį moters įvaizdį. Kas gi yra moteris? Kas yra moters grožis? Apie tai geriausiai turbūt išmano mūsų Gintautas.

„Įvertinus tai, kad pasaulis yra kūrėjo – Dievo – rankose, į pasaulį per tai ir žvelgsime. Kas gi yra tas Dievas. Dievas yra du viename: Jis ir Ji. Vyras (išmintis) ir moteris (jausmas). Dievas sukūrė į save panašų atvaizdą – moterį, kad galėtų tęsti pasaulį. Tačiau, kad susiformuotų žmogus – reikia ir vyro. Taigi, kaip Dievas yra Jis ir Ji viename, taip ir Žmogus yra vyras ir moteris kartu. Tik būdami kartu jie tampa Žmogumi. Moteris ir vyras papildo vienas kitą. Jei kalbėti paprasčiau – žmogų galima sulyginti su namu. Vyras yra sienos (pinigai, saugumas, rūpinimasis), o moteris tai, kas yra namo viduje (šiluma, maistas, patarnavimas). Paradoksaliai nuskambės, tačiau būdamos atsakingos už jausmus, moterys stipresnės už vyrus. Jų stiprybė – tikėjime. Tai paaiškina, kodėl bažnyčiose yra daugiau moterų nei vyrų. Moterys neša savo šviesą ir dalija ją kitiems. Pažvelkite į moters akis – ten rasite visus atsakymus. Jos akių šviesa vyrą nuves bet kur. Jei moteris šviečia šventumo pusėn, visas pasaulis eis paskui ją ta pačia kryptim. Vyrai yra „velniukai“, kurie jas bando parklupdyti. Kai moteris paslysta, iš paskos slysta ir vyras…

Kai du susitinkame (moteris ir vyras), tada ir patiriame Dievo meilę. Kai žmogus yra pats švarus (mintimis ir siela), tik tada jis sugeba ir kitame žmoguje pamatyti tą grožį ir šviesą. Pasakykite vyrui, kad jis šaunus, mylimas, brangus… ir jis viską padarys, jis žemę dėl jūsų apvers kita puse…

Būna laikas nakčiai ir būna laikas dienai. Dabar mes gyvename dvasinėje naktyje. Politikai sprendžia gimstamumo problemas, tačiau nesupranta, kad tokių dalykų forsuoti nereikia. Dievas kantriai laukia. Po truputį naktis traukiasi link dienos, pradeda dominuoti moteriškasis pradas. Štai prezidente išrinkta moteris. Tai geras ženklas. Dabar štai tu iškėlei moters dvasinio grožio ir moteriškumo klausimą. Tai nėra atsitiktinis dalykas. Šviesa ateina į žemę. Dievas to laukia. Ir kai galutinai šviesa įsigalės, žmonija pasveiks, tada pasipils vaikai kaip iš Gausybės rago“,– moters ir vyro santykių paslaptingumo šydą praskleidžia Gintautas.

Kiekviena moteris turi dvi pasirinkimo galimybes: Ievos ir Marijos. Nuo jos pasirinkimo priklauso ir tautos, ar net žmonijos, ateitis. 

Audrio Antanaičio nuotr.