Per paskutinius 5-erius metus Utenos apskrityje gaisruose žuvo net 59 gyventojai, o 45 žmonės buvo traumuoti. Atlikus šių gaisrų tyrimą paaiškėjo, kad nė vieno iš jų namuose nebuvo įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai. Apie šiuos prietaisus tiesiog buvo mažai žinoma. Nors pagal galiojančius reglamentus jie jau yra privalomi naujos statybos būstuose, tačiau ankščiau statytuose statiniuose jie dar nebuvo montuojami. Tik per paskutinius keletą metų, ugniagesiams pradėjus intensyviau gyventojams aiškinti autonominių dūmų signalizatorių naudą, vis daugiau apskrities gyventojų juos įsigyja. Nemažai signalizatorių ugniagesiai įrengė socialiai remtinų gyventojų namuose, kartu su rajonų savivaldybėmis organizuodami prevencines programas. Jaučiame, kad žmonės pradėjo domėtis nebrangiais, lengvai montuojamais ir efektyviais prietaisais.

Pastaruoju metu informacijos srautas apie gaisrus ir jų prevenciją labai didelis: tai televizija, internetas, laikraščiai, ugniagesių platinami lankstinukai. Žmogų dažnai sunku kuo nors įtikinti, ypač jis įtariai žiūri į naujoves, tačiau prieinama informacija didina žinojimą ir verčia susimąstyti apie saugumą, savo ir šeimos narių gyvybės ir sveikatos išsaugojimą. Skaudžių nelaimių gaisruose kai kuriais atvejais galima išvengti ir tam nereikia didelių pastangų ar išlaidų. Nemažai pasidarbavę prevencinėje veikloje įsitikinome, kad šiuo metu gyvenamąsias patalpas aprūpinti autonominiais dūmų signalizatoriais – racionaliausias sprendimas. Daug bendravome ir su žurnalistais, prašėme jų padėti skleisti šią žinią. Žurnalistus domina ne statistika, o visų pirma realūs įvykiai, teigiami pavyzdžiai, rodantys, kad minėtos priemonės tikrai padėjo. Šiandien jau galime pasidžiaugti, kad tokių įvykių daugėja, kaip ir žmonių, kurie signalizatorius sumontuoja savo, pagyvenusių tėvų, giminaičių namuose, ypač kaimo vietovėse.

Įvykiai

Vos prasidėjus šiems metams apskrityje jau yra kilę gaisrų, apie kuriuos galima pasakyti – „pasibaigė laimingai”, nes apie pavojų pastatų savininkus informavo būtent pastatuose įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai:

Šių metų vasario mėnesio 25 d. 13 val. Molėtų ugniagesiai gelbėtojai gavo Bendrojo pagalbos centro pranešimą, kad Molėtų mieste, Liepų gatvėje, uždūminta daugiabučio gyvenamojo namo laiptinė. Ugniagesiams atvykus, laiptinė jau buvo išvėdinta, jokių degimo požymių nesimatė. Vėliau nustatyta, kad viename iš pirmojo aukšto butų be priežiūros buvo palikta uždegta dujinė viryklė, ant kurios prisvilo puode šildomas maistas. Prisikaupus bute dūmų, suveikė autonominiai dūmų signalizatoriai. Išgirdęs neįgalios buto savininkės pagalbos šauksmą bei signalizatorių signalą, į pagalbą atskubėjo tuo metu laiptinėje buvęs kaimynas. Jis išjungė dujinę viryklę, pro langą išmetė besvylantį puodą bei išvėdino patalpas. Neįgalią moterį prižiūrintis vyras tuo metu buvo neblaivus ir miegojo. Svarbu paminėti, jog minėtus autonominius dūminius signalizatorius šiame daugiabučio namo bute dar 2012 m. akcijos metu įrengė Molėtų PGT pareigūnai.

Sausio 26 naktį 03.03 val. Molėtų rajono Alantos seniūnijos Alantos miestelio Naujakurių gatvėje degė gyvenamasis namas. Namo savininką apie 3 val. nakties pažadino antrajame pastato aukšte suveikęs autonominis dūmų signalizatorius. Gyvenamojo namo laiptinėje savininkas pastebėjo stiprų uždūminimą. Prasibrovęs pro dūmus, kambaryje jis pamatė rusenančias medines lubas. Pačiam užgesinti gaisro jau nepavyko, todėl kvietė ugniagesius. Ugniagesiams gelbėtojams atvykus į įvykio vietą, mūrinio dviejų aukštų su mansarda namo antras aukštas buvo uždūmintas. Dėl dūmtraukio gedimo kilęs gaisras nežymiai apgadino kambarį bei ten buvusį turtą. Prie dūmtraukio išdegė apie 1 kv. m medinės perdangos, apdegė lovos čiužinys. Namo savininkas džiaugėsi taip laimingai pasibaigusiu gaisru ir dėkojo ugniagesiams bei dukrai, kuri jam parūpino autonominius dūminius signalizatorius.

Šių metų sausio 10 d. antrą valandą nakties Molėtų ugniagesiai gelbėtojai buvo iškvieti į Luokesos seniūnijos Miškiškių kaimo Miškiškių gatvę, kur degė dviejų aukštų namas. Atvykus ugniagesiams medinis namas buvo uždūmintas. Degė perdanga tarp pirmojo ir antrojo aukštų. Miegamajame nuo susikaupusių dūmų suveikė autonominiai dūmų signalizatoriai ir pažadino ten miegojusius. Savininkas iki ugniagesių atvykimo pats bandė gesinti gaisrą gesintuvu, o visiškai jį užgesino atvykę gelbėtojai. Manoma, jog židinio ortakio nedegus apsauginis sluoksnis buvo pažeistas ir dėl didelio karščio užsidegė degios perdangos konstrukcijos. Antrame aukšte išdegė ir buvo išardyta dalis sienų ir grindų. Nuo skaudesnės nelaimės gyventojus išgelbėjo suveikę autonominiai dūmų signalizatoriai.

Teorija

Autonominis dūmų signalizatorius – tai elektrinis prietaisas, maitinamas iš maitinimo elementų arba jame sumontuoto akumuliatoriaus, tvirtinamas pastatų viduje prie lubų arba sienų. Kai šio prietaiso veikimo zonoje atsiranda dūmų arba smalkių, jis pradeda skleisti garsinį pavojaus signalą. Minėti prietaisai įrengiami daugiabučių ir individualių gyvenamųjų namų, poilsio paskirties pastatų patalpose (kempingai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir pan.), statybiniuose vagonėliuose. Jie gali būti neįrengiami patalpose, kuriose yra žemas gaisro kilimo pavojus (dušai, tualetai ir pan.), arba patalpose, kuriose yra įrengta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema ( priešgaisrinė signalizacija). Kiekvienoje patalpoje sumontuojamas nemažiau kaip vienas autonominis dūmų signalizatorius. Koridoriuje, jei jis ilgesnis kaip 12 m, turi būti įrengti ne mažiau kaip du signalizatoriai (abiejuose koridoriaus galuose). Maksimalus vieno autonominio dūmų signalizatoriaus saugomas plotas nustatomas pagal gamintojo reikalavimus, bet ne didesnis kaip 60 m². Šiuos prietaisus reikia montuoti patalpos centre ant lubų arba kuo arčiau centro, bet ne arčiau kaip 20 cm nuo sienų. Nesant techninės galimybės įrengti autonominį dūmų signalizatorių ant lubų, jį galima tvirtinti prie sienos 10 – 15 cm atstumu nuo lubų, bet ne arčiau kaip 20 cm nuo sienų kampo. Jei patalpoje lubos yra nuožulnios arba stogas dvišlaitis, autonominiai dūmų signalizatoriai įrengiami ne toliau kaip 0,9 m nuo aukščiausio lubų (pastogės) taško. Patalpose, kuriose išsiskiria degimo produktų dalelių, autonominius dūmų signalizatorius reikia įrengti 6 m atstumu, o nesant tokios galimybės – kuo toliau nuo minėtų dalelių šaltinio (pvz. krosnies pakuros).

Šiuo metu prekyboje autonominių dūmų signalizatorių pasirinkimas yra labai įvairus. Juos galima įsigyti buitiniais elektrotechnikos ir elektronikos prietaisais prekiaujančiose prekybos įstaigose. Siūlomi nuo pačių paprasčiausių, skirtų aptikti tik dūmus arba tik smalkes (anglies monoksidą), iki kombinuotų, kurie gali aptikti ir dūmus, ir smalkes. Vienų signalizatorių maitinimo elementą reikia keisti mažiausiai kartą per metus, kituose sumontuotas ličio elementas tarnausiantis 10 metų. Žinoma, nuo jau minėtų prietaiso savybių priklauso ir jo kaina (nuo 8 iki 50 Eur).

Gyventojams, svarstantiems įsigyti tokį prietaisą, pirmiausia reikėtų nuspręsti, koks galimas pavojus vienoje ar kitoje patalpoje. Pasvarstykime, pvz., jei Jūsų gyvenamasis butas yra daugiabučiame name, jame nenaudojama jokia krosnis ir nėra galimybės bute pasklisti smalkėms, tiks įprasti autonominiai dūmų signalizatoriai, skirti aptikti tik dūmus. Tipiniame 2-3 kambarių bute signalizatorius reiktų įrengti po 1 kiekviename kambaryje ir koridoriuje bei virtuvėje. O jei gyvenamos patalpos šildomos kietojo kuro krosnimis, arba dujas naudojančiais šildymo įrenginiais, tai tokiose patalpose yra galimybė atsirasti ne tik dūmams bet ir smalkėms, kurios yra bekvapės ir bespalvės, todėl čia jau galėtų būti įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai, skirti aptikti ir smalkes, ir dūmus.

Jums rūpimais priešgaisrinės saugos klausimais konsultuoja Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros Ignalinos poskyris, tel. (8 386) 50605.