Skip to content

Su valstybe pasirašę kraujo kontraktą

Kovo 1-ąją suėjo 25-eri metai, kai 1991-aisiais buvo patvirtinti pirmieji Krašto apsaugos savanorių pajėgų 8-osios rinktinės (tuomet – SKAT Vilniaus rinktinės) etatai. Ši diena laikoma Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės, kuriai priklauso ir Ignalinos 807-oji savanorių kuopa, gimtadieniu. Ta proga Ignalinoje pirmąkart rinktinės istorijoje vyko iškilminga visų kuopų rikiuotė. Rinktinei priklauso dešimties rajonų ir Vilniaus miesto savanoriai. Kodėl 25-mečio renginiui pasirinkta Ignalina? Gal todėl, kad rinktinės vadas plk. ltn. Renatas Spėčius yra kraštietis, iš rytinio Didžiasalio.

Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Ignalinos bažnyčioje, kurias, padedant kun. Jonui Kardeliui, aukojo Lietuvos kariuomenės ordinariato kapelionas kun. Edgaras Vegys. Iš bažnyčios savanoriai Aukštaičių ir Laisvės gatvėmis darniu žingsniu, lydimi mušamų būgnų garsų ritmo, žygiavo į Laisvės aikštę. Tiek kariuomenės vienoje vietoje Ignalina dar nematė. Tenka tik apgailestauti, kad šis renginys ignaliniečius ne itin sudomino, nes iškilmingos rikiuotės stebėtojų nebuvo daug.

Aikštėje išsirikiavus būriams, rikiuotei vadovavo majoras Ramūnas Mikėnas. Renginio vedėjas Eimantas Ramanauskas sakė: „Ketvirtis amžiaus, istorijai visiškai neilgas laiko tarpsnis. Kas Pajėgose pasikeitė per tuos metus? Žmonės – jauni tapo vyresniais, vyresni išėjo į atsargą – vyriausi į Amžinybę, nusinešdami su savimi atmintį ir svarbią istorijos dalį. Kaip mes kūrėme Nepriklausomybę, kaip Laisvę iškovojo tauta. Atėjo nauja karių karta, gimusi gerokai po 1990-ųjų kovo 11-osios ir 1991-ųjų sausio 17-osios. Jie tarsi gyvybiškai svarbus šviežias kraujas, užpildantis ir atnaujinantis pajėgas, kurios atsirado kritiniu Lietuvos valstybei metu, tada kuomet jų labiausiai reikėjo. Savanorystė, matyt, įaugo į lietuvio kraują, kai niekas negina, o ateini savo pasiryžimo ir valios vedinas, atrodo, ir viduje stipresnis jautiesi. Jauti atlikdamas ne prievolę, o pareigą. Taip ir prieš ketvirtį amžiaus dalis savanorių, įtampai atslūgus, paliko pajėgas: „Mes jau savo atkariavom“. Taip, misiją atlikta, bet reikėjo išlaikyti pajėgas, reikėjo auginti žmones, formuoti padalinius. Paliko ryžtingiausi. Kaip tada, taip ir dabar, problemos ir poreikiai – panašūs pajėgose, kaip ir prieš ketvirtį amžiaus, bet dvasia ir valia – tvirti. Nemaldausim, bet kariausim, jei reikės. Nuo 18-mečio iki tris kartus vyresnio. Kaip tai buvo 1918-aisiais, 1941-aisiais ar 1944-aisiais“.

Iškilminga ceremonija pradėta Lietuvos Respublikos himnu, kuris sugiedotas gyvai. Tylos minute pagerbti savanoriai, žuvę 1991-ųjų sausio, gegužės, liepos ir rugpjūčio tragiškomis dienomis. Tylos minutei pakvietė trimito garsai. Prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę išneštos ir padėtos gėlės.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Arturas Jasinskas, pasveikinęs savanorius su rinktinės 25-mečiu, sakė: „Čia matome Krašto apsaugos savanorių pajėgų reikšmingąją dalį – Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės karius, kurie garbingai ir profesionaliai prisideda prie valstybės saugumo. Savanorių tarnyba – įdomi, romantiška, bet sunki, pilna nuotykių tarnyba. Kartu su draugais, kurie, esant reikalui, kartu eis į mūšį, kurie yra pasirašę kontraktą su valstybe – kraujo kontraktą. Jų tikslas – ne žygiuoti gatvėmis, ne stovėti rikiuotėse, o ruoštis ginti valstybę, šeimą, artimą ir, esant reikalui, įvykdyti skirtą užduotį. Jų tikslas – būti dorais, patriotiškais piliečiais“.

Savanorius pasveikino rajono meras Henrikas Šiaudinis, grupei savanorių įteikti rinktinės vado apdovanojimai. Kadangi kovo 1-ąją, kai vyko renginys, buvo Prezidentės Dalios Grybauskaitės 60-asis gimtadienis (Prezidentė yra vyriausiasis šalies karinių pajėgų vadas), kariai ją pasveikino vieningu „Valio“.

Į aikštės vidurį pakviesti nuošaliau stovėję Lietuvos kariuomenės Didžiojo kunigaikščio Gedimino Garbės kuopos kariai, kurie parodė neįtikėtiną rankų miklumą ir visiškai sinchronizuotus veiksmus su ginklais, kuriuos būrys, tarsi vienas žmogus, mėtė į viršų ir gaudė, kitaip žongliravo. Bežongliruodami, iššovė tris salves. Pirmąją – už Lietuvos Respubliką, antrąją – už Krašto apsaugos savanorių pajėgų aštuntąją rinktinę, trečioji buvo skirta Ignalinos krašto žmonėms.

Tuo iškilminga rikiuotė baigėsi, visi pakviesti prie Kultūros centro pažiūrėti Lietuvos kariuomenės ir NATO karinės technikos, ginkluotės, paskanauti kareiviškos košės, arbatos. Prie technikos ir ginklų daugiausia sukiojosi vaikų, kurie karstėsi ant tankečių, bandė laikyti sunkius kulkosvaidžius, itin daug paauglių sukiojosi, bendravo su dalyvavusiais JAV kariais, į Ignaliną atriedėjusiais itin moderniomis žvalgybai ir ryšiams skirtomis tanketėmis. Amerikiečiai maloniai bendravo, demonstravo savo ginkluotę, vaikams leido landžioti po kompiuterių prikimštas tanketes, fotografavosi.

Tuo pat metu Kultūros centre vyko Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės vado priėmimas. Jo metu į pokylį pakviesti svečiai savanoriams išsakė daug sveikinimų ir linkėjimų, įvyko ir viena programoje nenumatyta ceremonija. Ignalinos vaikų patriotinės organizacijos, asociacijos „Žaibo kumštis“ vadovė Audronė Ambraziejienė su Didžiosios kovos apygardos 8-ąją rinktine pasirašė bendradarbiavimo ir paramos sutartį.

Kultūros centro salėje įvyko puikus Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo orkestro koncertas savanoriams ir visuomenei, bet šios atstovų salėje vėlgi buvo tik vienas kitas. Prieš koncertą į sceną buvo pakviesti ir apdovanoti geriausi rinktinės karių savanorių darbdaviai – aštuonių įmonių ir organizacijų vadovai ar atstovai. Tarp jų – Ignalinos 807-osios kuopos geriausias darbdavys, UAB „Hormina“ direktorius Olegas Garejevas.

Viską apibendrinus norisi tikėtis, kad, reikalui esant, 1940-ųjų gėda ir tragedija nepasikartos, kai raudonasis okupantas buvo įsileistas, net neiššovus simbolinio šūvio. Tuomet šalies vadovai, nusprendę nesipriešinti, tą patį įsakė ir kariuomenei. Neseniai Latvijoje, kad vėl taip neatsitiktų, priimtas įstatymas, kad priešo invazijos atveju kariuomenė veiktų pagal sąžinę ir pareigą, kuriai nesipriešinti negalėtų įsakyti jokie prezidentai ar ministrai. Ar nereikėtų panašaus įstatymo ir Lietuvai?

Autoriaus nuotr. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje