Tęsiame jubiliejinį rašinių ciklą „Igno ir Linos linkėjimai Ignalinai“. Ieškome Ignų ir Linų, kad kiekvieną penktadienį įdėtume jų sveikinimus ir linkėjimus miestui, kuris vadinamas jų vardais. Beje, Ignus ir Linas kviečiame atsiliepti ir pačius, ir savo linkėjimus su portretine nuotrauka atsiųsti į redakciją bet kuriuo mūsų el. pašto adresu. Arba atnešti į redakciją, atsiųsti paprastu laišku. Gražiausių, prasmingiausių trijų teksto autorių metų pabaigoje lauks redakcijos, o gal ir rajono savivaldybės, dovanos.

Palinkėjimuose gali atsispindėti Jūsų jausmai miestui, vizijos, kokį miestą matote, norite matyti ateityje, kokį norite palikti savo vaikams. Ignų ir Linų amžius neribojamas. Pirmiausia laukiame ignaliniečių laiškų, tačiau spausdinsime ir gyvenančių kitose rajono seniūnijose Ignų ir Linų laiškus. Gražių minčių!

Lina PUTIENĖ: „Didžiuojuosi Ignalina“

Ignalinoje esu gimusi ir augusi. Gyvenu čia ir dabar. Dvi mano seserys išvyko iš Ignalinos, o aš jokiu būdu neketinu to daryti. Man labai čia gera ir net neįsivaizduoju, kad  galėčiau būti kur nors laimingesnė kitur,  ne gimtojoje Ignalinoje.

Mudu su vyru turime daug draugų ir giminių svetur, todėl ir patys mėgstame keliauti, mielai ir savo namuose priimame svečius. Aš nemačiau nė vieno tokio gražaus, taip išsistiebusio, puikiai tvarkomo miestelio. Atvirai sakant, nėra nė vieno miesto, kuris galėtų lygiuotis su Ignalina ir aš ja labai didžiuojuosi.

Gal mums, veikliems ir sportiškiems žmonėms, norėtųsi, kad būtų kur kas daugiau dėmesio skiriama Lietuvos žiemos sporto centrui. Ir žiemą, ir vasarą turistų laukiančiai Ignalinai linkiu išnaudoti visas galimybes, tobulinat aktyvaus laisvalaikio galimybes, apgalvoti visą maksimalų paslaugų paketą ir kad nuo šiandien kiekvienas ignalinietis pagalvotų: „Kuo aš galiu prisidėti, kuriant Ignalinos gerovę, ateitį“. O pagalvojęs ir padarytų. Mieli ignaliniečiai, niekada nenuleiskime rankų, eikime tik pirmyn ir visi drauge sudarykime draugišką ir vieningą komandą. Tegul tai būna ne tik skambūs šūkiai, besisupantys vėjyje, tegul tai būna kasdienis mūsų širdžių plakimas, mūsų rankų darbas vardan Ignalinos.

Monsinjoras Ignas JAKUTIS: „Teesie meilės valia!“

Brangūs ignaliniečiai, Jūs visi ir aš – esame šeima, vaikštanti tais pačiais Ignalinos takais ir kvėpuojanti tuo pačiu oru, jau daugybę dešimtmečių. Visi kartu mes trokštame gerovės ir laimės. Visi skubame, lekiame, planuojame ir vargstame, verčiamės per galvas ir ne kartą nusikamavome, bet ar esame tikrai laimingi?

Tikroji laimė ir gerovė ateina tik mums išgirdus Viešpaties žodžius, skirtus mums ir nurodančius, kuriuo keliu dera eiti. Viešpats turi tapti pačiu svarbiausiu mūsų gyvenime. Kodėl Dievas toks svarbus? Nes pažindami Jį, pažįstame meilę, nes Jis kiekvieną iš mūsų be galo myli ir trokšta, kad būtume laimingi. Gyvenimas be meilės – šaltas ir niūrus, klastingas ir baimingas. Teesie meilės valia! Kaip gera gyventi jos šviesoje ir daryti, kas patinka amžinajai meilei! Kaip svarbu niekada neišsižadėti Kristaus, nes Dievas visada ištikimas mums!

Šeima, garbingiausioje vietoje laikanti kryžių, nuo kurio žvelgia amžinoji meilė ir ragina: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu“ (Mt 11, 28),  privalo padėti meilės pamatą ir ant jo statydintis laimingo gyvenimo namus. Šeimos nariai, žvelgdami į kryžių, mokosi pagarbos ir meilės, ištikimybės ir kantrybės vienas kitam ir nepaprastai jautriai tai perduoda savo vaikams.

Šeimoje kasdien turėtų būti atversta ta Evangelijos vieta, kurią tą dieną skaito visas katalikiškasis pasaulis. Reikėtų mąstyti apie tai, ką šiandien mums nori pasakyti Kristus, kokių nurodymų ir patarimų Jis mums teikia. Privalėtume maitintis šiuo dvasiniu maistu kasdien, kad būtume tvirti ir ištikimi sau, Dievui ir vieni kitiems.

Būkite laimingi kartu su Dievu ir laimingas bus mūsų gimtasis miestas Ignalina.

Ramybės Jums, sveikatos ir sėkmės!