Skip to content

Apie meilę sau

MI informacija

„Dažnai mane aplanko mintis , jog aš nemyliu savęs. Kyla klausimas: kodėl? Ar aš galiu pamilti save? Ar tai nebus savimeilė?“

(Iš skaitytojos laiško)

Kas tai yra meilė sau? Ar reikia mylėti save? Juk šiandieniniame gyvenime sutinkame tiek daug egoizmo, puikybės, savimeilės. Kaip atpažinti savimeilę nuo  meilės sau, kur yra juos skirianti riba? Daugelis iš mūsų atsakymo į šį klausimą ieško nuolat.

Liaudies išmintis byloja: „Jei nemylėsi savęs ir kiti tavęs nemylės“ Meilė sau – tai dvasinė būsena. Tai džiaugsmas, kylantis ne iš materialinių dalykų, bei iš geros savijautos, kai sutariama su savimi. Šį džiaugsmą kelia ne daiktai, bet vidinė laisvė rinktis, savojo „aš“ vertės pajautimas. Meilė sau – tai gebėjimas leisti sau būti visokiam: ir besišypsančiam, ir verkiančiam. Tai gebėjimas priimti nesėkmes ir palaikyti save, kai gyvenimas atneša praradimus ir skausmą.  Meilę sau derėtų suvokti ir kaip pagarbą sau. Tai santykis su pačiu savimi, kai jaučiame harmoniją su savo jausmais, mintimis ir veiksmais.

Meilė sau turi tris dėmenis – savęs pažinimas, susitaikymas ir savęs atidavimas. Jei pažįsti save, supranti, kad nesi tobulas. Ir tu susitaikai su savimi tokiu, koks esi, pripažindamas trūkumus. Tada santykiai su žmonėmis nebėra tokie įtempti, nes į tuos santykius nesudedi visų savo vilčių, neturi per daug didelių lūkesčių. Tampi kitam atlaidesnis, nes supranti, kad kiekvienas iš mūsų nėra tobulas. Kai yra pirmieji du dėmenys, paprastai savaime atsiranda ir trečiasis. Pažinti save – tai reiškia ir atrasti savęs dovanojimo reikšmę. Jei trečiojo dėmens nėra, jei viskas sukoncentruota tik į save, tada jau atsiranda savimeilė. Savimylos nemato nieko, išskyrus save. Savimeilė yra sąmoningas apsisprendimas mąstyti tik apie save. Tada kyla noras reikalauti iš kitų, kad jie atitiktų mūsų lūkesčius, išpildytų reikalavimus. Savimylos įsitikinę, jog esą nelaimingi dėl kito veiksmų ar savybių.

Kada pradeda formuotis meilės sau užuomazgos? Be abejo, vaikystėje. Vaikas, patirdamas tėvų meilę, jaučiasi saugus, ramus ir geras. Šio jausmo pagrindu formuojasi savivertė ir pasitikėjimas pasauliu. O jei taip nėra? Kas darosi vaiko širdelėje, kai jis nesijaučia mylimas? Visų pirma, kyla skausmas, liūdesys, formuojasi nuostata „esu nevykėlis, blogas, nevertas meilės“. Psichologinį skausmą sunku išjausti, parodyti aplinkiniams. Tuo metu esame labai pažeidžiami, todėl daugelis mūsų jį slepia. Skausmą slepiame ir patys  nuo savęs. Tada darosi sunku suprasti save, vidinį pasaulį ir net savo veiksmus.

Nemeilė sau – dažna žmonių „liga“. Dažnai nuo pat vaikystės esame mokomi nemylėti savęs, dažnai tėvai augina vaikus, nuvertindami juos. Ne paslaptis, kad daugelis mūsų augdami girdėjome ką nors panašaus: „Pasižiūrėk, kaip gražiai  nupiešė Onutė, o tu tik popierių terlioji“, „Tu nuolat netvarkingas, pažiūrėk , kaip kiti vaikai susitvarkę“ ir pan.  Auklėdami draudimais, palyginimais, blogų savybių išryškinimu, tėvai išmoko mus nuvertinti save bei savęs nemylėti. Kad atsitiktų priešingai, vaikas turėtų gauti daugiau informacijos, kas yra gerai- pagyrimai, emocijų įvardinimas leidžia vaikui džiaugtis ir mėgautis tuo, ką jis daro bei pačiu savimi.

Kaip išmokti mylėti save? Ar tai įmanoma? Nors ir sunku, bet įmanoma. Pirmas žingsnis – pažinti save, pamatyti vidines žaizdas ir jų lemiamą elgesį. Antras žingsnis – atrasti savo viduje asmenybės dalį, kurią galima apibūdinti kaip „mažą vaiką“. Tai ta dalis, kuri susiformavo vaikystėje, kai mes jautėme, kad mus myli tik tada, kai esame tvarkingi , geri ir pan. Labai skausminga suaugusiam žmogui prisiminti šį meilės išsiilgusį vidinį vaiką, todėl labai dažnai mes jį vejam iš sąmonės.

Mylėti save – nereiškia duoti mažiau meilės kitiems. Nepamirškime, kad negalima visiškai atsiduoti kitam, pamirštant save. Mylintis save žmogus kūrybiškesnis, jo gyvenimas turiningesnis, jis ieško savęs, o iš to atsiranda pasitikėjimas savimi. Taip jau yra, kad viskas, kas gyvenime yra gera, prasideda nuo harmonijos su savimi, nuo meilės sau.

Savo klausimus galite siųsti šios rubrikos psichologei elektroniniu paštu psichologas55@gmail.com

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *