Skip to content

Kiek Lietuvoje vilkų, lūšių ir lokių?

MI informacija

Jau metus trunkančio Gamtos tyrimų centro ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vykdomo stambiųjų plėšrūnų apskaitos projekto rezultatai pristatomi naujajame „Medžiotojo ir meškeriotojo“ kovo–balandžio mėn. numeryje. Medžiotojai, miškininkai, gamtininkai ir kiti gamtos gerbėjai iki 2016 m. vasario pateikė 464 gyvūnų stebėjimo anketas su tiksliu stebėtų gyvūnų vietos, laiko, stebėjimo pobūdžio aprašymu bei nemažai plėšrūnų fotonuotraukų.

Pagrindinis tikslas, kurio siekė Gamtos tyrimų centro mokslininkai ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos nariai, neprofesionaliojo mokslo projekto, skirto stambiųjų plėšrūnų apskaitai iniciatoriai ir vykdytojai, – daugiau objektyvumo apie stambiųjų plėšrūnų skaičių Lietuvoje. Tai ypač aktualu, kai žiemomis nesusidaro pastovi sniego danga ir nėra galimybių atlikti plėšrūnų apskaitas pagal pėdsakus sniege, kurią vykdo miškų urėdijos ir saugomų teritorijų tarnybos valstybiniuose miškuose ir draustiniuose.

Pasak dr. Lino Balčiausko, Gamtos tyrimų centro Žinduolių ekologijos laboratorijos vadovo, pagal projekto dalyvių pateiktą informaciją apie lūšių skaičių galime pasakyti gan tiksliai, nes dauguma lūšių stebėjimų yra iš skirtingų teritorijų. Iš stebėtų 105 individų kelis kartus galėjo būti stebėti tik keli, Šilalės ir Vilniaus rajonuose, todėl šiuo metu Lietuvoje gyvenančių lūšių skaičius yra tikrai didesnis nei 100 individų. Daugiausia lūšių gyvena Biržų, Kupiškio ir Rokiškio r. miškuose. Neabejotinai lūšių daugėja ir vakarinėje Lietuvos dalyje. Apie vilkų skaičių visoje Lietuvoje kalbėti galima, tačiau paklaida vis dar per didelė, nes duomenų iš daugelio rajonų nepakanka. Per pirmus metus gauta informacijos apie 600 vilkų stebėjimus. Visai negauta pranešimų apie stambiųjų plėšrūnų stebėjimus iš Mažeikių, Skuodo ir Kretingos rajonų, t. y. šiaurės–vakarų Lietuvos dalies, nors šie rajonai anksčiau niekada „nesiskundė“ vilkų stygiumi: 2006–2013 m. apskaitų pagal pėdsakus sniege duomenimis vilkai buvo registruojami ne vienoje girininkijoje. Negauta pranešimų apie stebėjimus Pasvalio ir Pakruojo rajonuose, tačiau juose daug vilkų veikiausia ir nėra, nes 2006–2013 m. apskaitose jų nurodoma tik keli individai.

Daugiausia pranešimų apie stebėtus plėšrūnus gauta iš Šilalės, Švenčionių, Biržų, Varėnos ir Ukmergės rajonų. Iš viso projekte per metus jau dalyvavo daugiau kaip 100 žmonių, kurių dauguma užpildė po 1–3 anketas.

Pagal pateiktus duomenis galima spręsti, kad, tarkim, Šilalės rajone vilkų skaičius yra 40–50 individų (įvertinus galimus pasikartojimus, stebėjimų vietas ir stebėtų individų skaičių). Vilkai per 2015 m. rajone papjovė daugiau kaip 150 naminių gyvūnų. Vien tik pietrytinėje Biržų girios pusėje ir keliuose miškuose šalia ribos su Rokiškio ir Kupiškio rajonais laikosi ne mažiau kaip 10 įvairaus amžiaus vilkų. Kitose Biržų girios dalyse, taip pat ir už jos ribų, keli respondentai pranešė apie stebėtas 5–8 ir net 12 vilkų grupes.

„Vienas svarbesnių šio projekto rezultatų – daugiau kaip 40 proc. stebėtų vilkų buvo trijų ir daugiau individų grupės. Didėjantis (lyginant su 2006–2012 m. apskaitomis) grupės dydis rodo, kad vilkų populiacija Lietuvoje auga. Didžiausias vidutinis vilkų grupės dydis buvo stebimas Šiaulių, Panevėžio, Tauragės, Kelmės, Šilalės, Biržų, Raseinių ir Ignalinos rajonuose. Kalbant apie lūšis, vienu metu stebėti keli individai yra, kaip taisyklė, patelė su jaunikliu arba jaunikliais – taigi, tokių grupių skaičius rodo vados buvimą. Vados sudaro 13,6 proc. visų lūšių stebėjimų“, – teigia dr. L. Balčiauskas.

Prasidedant neprofesionaliojo mokslo plėšrūnų apskaitos projektui buvo abejonių, ar verta į būsimų stebėjimų anketas be vilkų ir lūšių įtraukti ir ruduosius lokius. Dabar jau aišku, kad buvo verta. Pernai gegužės pirmomis dienomis Gamtos tyrimų centrą pasiekė pranešimas apie rudojo lokio pasirodymą Lietuvoje, Biržų rajono Šaltosios Azijos miške. Gyvūnas buvo nufotografuotas žvėrių registravimo kamera. Lokių veiklos žymės taip pat pastebėtos Ignalinos, Švenčionių ir, galimai, Vilniaus rajonuose. Iš viso projekto vykdytojams yra pateiktos 8 lokių stebėjimo anketos.

Kaip ir kiekvieną kartą, naujajame žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeryje skaitytojai ras daug naudingos informacijos, patarimų, aprašymų apie Lietuvos ir tolimų kraštų fauną, miškų ir vandenų gyvūniją. Šio numerio puslapiuose daugiausia vietos skiriama danieliams, kurių Lietuvos miškuose jau priskaičiuojama virš 3000, ir meškeriotojų beveik pamirštoms peledėms, kurių žvejyba pradžiugintų kiekvieną meškeriojimo museline meškere entuziastą.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje