Skip to content

Plėšikavimas viduryje baltos dienos

Arminė NORKĖ (Mažulonys)

Nežinau, kaip jūs, bet aš visiškai neklausau raginimų pirkti prekę lietuvišką. Jeigu Lietuvoje laikomasi Europos Sąjungos standartų, tai ir kitose šalyse jie privalomi. Tad atėjusi į parduotuvę, žiūriu, kas pigiau. Ir jeigu pigesnį produktą nusipirkusi įsitikinu, kad jis skoniu niekuo nuo brangesnio nesiskiria, tai ir toliau jį perku. Ir, žinote, kažkodėl prastesnių už lietuviškas neaptikau. 

Šitaip apsipirkinėdama, kartkartėmis pagalvoju: o kodėl neretai užsieniuose pagaminti produktai pas mus kainuoja pigiau, nors vežti juos iki mūsų reikia ne vieną šimtą kilometrų. Na, sakysim, ir iš tos pačios Lenkijos. Ten kažkodėl daug kas pigiau, nors mes ir eurą turime, ir šiaip visur pirmaujame. Ir dar ten pieno būna pripilta ne 800 mililitrų, kaip pas mus, o visas litras. Lenkiškos grūdėtos varškės puskilogramis kainuoja beveik tiek pat, kiek lietuviškos 300 gramų. Kokių nors kruopų kilogramas pas mus irgi jau iki 900, iki 800 gramų susitraukė.

Bet pas mus visi viskuo skundžiasi. Turiu galvoje žemdirbius. Pasiklausykite, ką pieno gamintojai šneka. Jie sako, kad jeigu pieno supirkimo kainos nedidės, tai jie bankrutuos. Girdi, dabar tos kainos mažesnės, negu savikaina.

Pasiskaičiau, kad kaimynui lietuviui, turiu galvoje, lietuviui iš Punsko, pagaminti litrą pieno kainuoja devyniolika euro centų. Sąlygos Punske ir pas mus, Lietuvoje,  neturėtų labai skirtis, tai jeigu ten tokia savikaina, tai ir pas mus ji turėtų būti panaši. O vidutinė pieno supirkimo kaina pas mus sausį buvo dvidešimt du su puse euro cento. Taip bent parašyta manoūkis.lt. Tiesa, ten kainos kažkodėl duotos litais, na, sakykim, apsirikta.

Šitaip skaičiuojant, išeitų, kad mūsų ūkininkui kiekvienas euras duoda daugiau kaip dvylika procentų pajamų. Tiek joks bankas niekad nemokėjo, tad nuodėmė būtų skųstis. Bet vis dėlto skundžiamasi. Na, sakykim, kad mūsų ūkininkai nėra tokie godūs, kad visa tai greičiausiai todėl, kad mūsų ūkininkai tais dar nesenais laikais, kai pieną parduodavo brangiai, prisiėmė daugybę paskolų, tikėdamiesi greitai ir daug uždirbti. Ką kitur Europoje žmonės pasiekė, ne vieną dešimtmetį daug ir sunkiau dirbdami, mūsiškiai norėjo gauti tuojau pat. Užtat dabar į savikainą dar ir palūkanas bankams įskaičiuoti reikia.

Bet mūsų ūkininkas pasakys, kad Lenkijoje už superkamą pieną daugiau mokama, ir bus teisus. Skaičiau, kad Lenkijoje už litrą ūkininkas gauna ne dvidešimt du su puse, kaip pas mus, o per trisdešimt euro centų. Skirtumas didžiulis, ar ne?

Tačiau pieno produktai Lenkijoje pigesni. Kaip čia išeina? Gal paaiškinama tuo, kad Lenkijoje perdirbėjai ir prekybininkai tenkinasi mažesniais pelnais?

Gal jau tada sakykime visai tiesiai – mūsų perdirbėjai ir prekybininkai gerai plėšia. Juk superkama pigiai, o parduodama brangiai. Perdirbimas ir pardavimas tikrai pas mus neturėtų kainuoti brangiau jau vien todėl, kad darbo jėga pigesnė. Užtat ir milijardieriai pas mus ne bet kas, o prekybininkai.   

O gal nereikėtų sakyti – plėšia? Juk konkurencija, kai pieno per daug, tai ir kainos krinta. Vadinasi, karvių mažinti reikia. Bet pas mus visi tik žada bankrutuoti, tačiau karves retas išparduoti skuba, net daugiau naujų tokių ūkininkų atsiranda.

Valdžia sugalvojo PVM maisto produktams mažinti. Kitas pasakys – jau nežinia, ko valdžia mažiau turi: proto ar atminties. Kvailių ieško – aiškina, kad PVM sumažinus kainos sumažės. Va, viešbučiams PVM sumažino – kainos ne tik nesumažėjo, bet dar labiau padidėjo, ir kas laimėjo? Aišku, tie valdžios vyrai, kurie iš viešbučių verslo kišenes pildosi.

Kas bus, kai PVM maisto produktams sumažins, o jie neatpigs? Visų pirma, biudžetas praras kažkiek milijonų, kuriuos būtų galima panaudoti, na, kad ir pensijoms padidinti. Tuos milijonus susikraus į kišenes perdirbėjai ir prekybininkai. Jeigu gamintojai apsukrūs, ir jiems gerai nubyrės. Štai socdemas Bronius Bradauskas pasiūlė, kad tvenkiniuose sugautai žuviai būtų taikomas ne 21, o 5 procentų PVM tarifas. Seimo chebrytė ketvirtadienį tokiam pasiūlymui pritarė. Galutinai priėmus tą pataisą, biudžetas kasmet praras 18 milijonų eurų.

O dabar išspręskit uždavinį, kurio sąlygoje nurodyta, kad B. Bradauskas yra vienos didžiausių žuvų tvenkinius valdančių bendrovių „Bartžuvė“, beje, sėkmingai įsisavinusios europinę paramą, akcininkas. Klausimas labai paprastas: kam atiteks tie milijonai?

Ir balsuokite už tą gerąjį dėdę ir jo partiją. Na, ir kas, kad po visų tų pataisų ir niekas neatpigs, ir pensijos nepadidės. Bet norai buvo geri, ar ne?

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje