Skip to content

Silkės – kasdienis ir šventinis gardumėlis

MI informacija

Advento ir Gavėnios laikotarpiai, Kūčių, Kalėdų ir Velykų stalas neįsivaizduojami be gardžių silkių patiekalų. Prisiminkime, kuo gi naudingos silkės ir ką skanaus iš jų galime pasigaminti.

Olandų atradimas

Net iki XV a. silkės buvo laikomos maistu, netinkamu save gerbiantiems žmonėms. Jos buvo nemėgstamos dėl nemalonaus kvapo bei skonio, todėl silkes valgė tik elgetos ir vienuoliai. Tačiau kartą olandų žvejys, prieš sūdydamas silkes, sugalvojo pašalinti iš jų žiaunas (būtent jos ir skleidė nemalonų kvapą bei suteikė ne kokį skonį). Tokios silkės tapo kvapniu, burnoje tirpstančiu, delikatesu. Nuo to laiko požiūris į silkes Olandijoje pamažu keitėsi, o ilgainiui žinia apie naujas skanias žuvis pasiekė ir kitas Europos šalis.

Ir šiandien Olandijos Scheveningeno miestelyje yra puoselėjama graži tradicija. Kasmet čia švenčiama Silkės diena, kurios metu miestelio gyventojai ragauja naujojo sezono silkių. Pirmoji statinaitė silpnai sūdytų silkių tradiciškai parduodama aukcione, o antroji dovanojama Olandijos karalienei.

Šiandien silkių patiekalai itin populiarūs ne tik olandų, bet ir rusų, žydų, suomių, lietuvių nacionalinėse virtuvėse.

Nauda sveikatai

Lietuvoje labiausiai paplitusios Atlanto silkės, užaugančios iki 0,5 kg svorio. Į Lietuvą silkės atgabenamos iš Norvegijos, Kaspijos ir Baltijos jūrų. Šios žuvys vertinamos pagal riebumą, svyruojantį nuo 2 iki 33 proc. Beje, šie riebalai – lengvai įsisavinami, todėl silkių valgydami saikingai, svorio tikrai nepriaugsite. Dažniausia silkės tampa riebesnės po neršto, tad sužvejotos rudenį yra pačios vertingiausios.

Pasak gydytojų dietologų, silkės priskiriamos prie riebiųjų žuvų, kuriose yra daug vitaminų A ir D, kiek mažiau B grupės vitaminų bei vitamino E, jodo, fosforo, kalio, magnio, cinko, geležies, taip pat aukštos kokybės lengvai virškinamų gyvūninės kilmės riebalų, omega-3 polinesočiųjų rūgščių, padedančių sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Silkės omega-3 riebalų rūgščių kiekiu nenusileidžia lašišoms ar unguriams. Žuvyse esančios naudingosios medžiagos padeda žmogaus organizmui kovoti su stresu, stiprina nervų sistemą, gerina fizinę ir psichinę savijautą. Silkių, kaip ir kitų rūšių žuvų, valgyti ypač sveika šaltuoju metų laikotarpiu, nes jose esančios medžiagos stiprina organizmą, saugo nuo peršalimo ligų. Vartojant silkių, mažėja širdies ir kraujagyslių ligų, II tipo diabeto rizika, normalizuojamas arterinis kraujospūdis.

Silkių ikrai ir pieniai

Nors pasaulyje populiaresni juodieji ir raudonieji žuvų ikrai, japonai pirmenybę teikia būtent silkių ikrams. Pasak japonų mokslininkų, pastaruosiuose yra gerojo cholesterolio, vitaminų, mineralų, net iki 44 proc. lecitino, gerinančio riebalų virškinimą ir kepenų veiklą.

Silkių pieniuose yra daug baltymo, omega-3 riebalų rūgščių, jie – ganėtinai kaloringi. Tai aukštos kokybės produktas, kurį rekomenduojama valgyti, kai reikia atgauti fizines jėgas po didelių fizinių krūvių ar persirgtų ligų. Silkių pieniuose taip pat daug geležies, magnio, fosforo, kalio, natrio, vitaminų A ir E, bei B grupės vitaminų. Pieniuose esantis glicinas aktyvina centrinės nervų sistemos veiklą.

Vartojimo rekomendacijos

Sveikiausia vartoti pačių išdorotas šviežias silpnai sūdytas silkes. Jas pamirkius piene ar arbatos nuovire, sumažėja kenksmingų medžiagų bei sūrymo. Silkės – skanios ir lengvai paruošiamos su aliejumi, obuolių actu, grietine, majonezu ar pomidorų tyre, paskaninamos pjaustytais grybais, tarkuotais krienais, citrinomis. Silkes tinka gardinti įvairiomis daržovėmis.

Rūkytų silkių patarčiau vengti. Atsisakyti silkių reikėtų varginant ūmiems skrandžio negalavimams, padidėjusiam kraujospūdžiui, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, vidurių užkietėjimui, kepenų ligoms.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje