Kiekvienas svajojame turėti savo namus. Kai ta svajonė vieną dieną atplasnoja ir pradedame laužyti galvą, kaip ją įgyvendinti, mums įkyriai pradedama piršti nuomonė, kad statant būstą būtinas didelis kreditas iš banko ir samdyti statybininkai, naujos statybos buto pirkimas ar dar kažkas panašaus. Yra sukurta nekilnojamojo turto rinka, pilna visokių nekilnojamojo turto agentūrų, vertintojų, draudėjų. Žmogus, norėdamas turėti būstą, dažnai nemato kito sprendimo, kaip tik imti didžiulį kreditą iš banko ir penėti visą šią dykaduonių armiją, ilgus metus mokėti bankui palūkanas, šią naštą neretai paliekant ir savo vaikams.

O ar girdėjote ką nors apie šiaudinius (molinius) namus, kuriuos nesunkiai galima suręsti pačiam? Rajono kaimuose, ypač senose dvarvietėse, dar galima surasti vieną kitą molinuką, dažniau – jų liekanų. Tokių dar mačiau Paliesiuje ir kitur. Kai važiuosite iš Antalksnės į Linkmenis, tuojau už Mozūriškės dairykitės dešiniau. Atokiau nuo kelio stovi kiek neįprastos formos baltos spalvos pastatas, kurio nepastebėti tiesiog neįmanoma. Tai pirmas rajone šiuolaikinis dviejų aukštų gyvenamasis namas iš molio ir šiaudų. Jį per dvejus metus vien savo rankomis „sulipdė“ jauna vilniečių pora – Kristina ir Martinas Frolovai. Tad vieną dieną įsipiršome į svečius. Šeimininkės neradome, ji geologė ir buvo komandiruotėje užsienyje, tad kalbėjomės tik su 29-erių Martinu. Kalbas pradėjome nuo pradžių pradžios – idėjos.

Kaip svajonės virto „kūnu“

„Dešimt metų užsiimu statybomis. Susidomėjęs moliniais namais, vis norėjau gauti knygą rusų kalba „Samannyj dom“, kurioje išsamiai aprašyta visa tokių namų statybos technologija. Kai susipažinau su būsima žmona Kristina, paaiškėjo, kad ir ji svajoja apie molinį namą. Ji jau buvo nusipirkusi šią sodybą prie Linkmenų, tad ryžomės tas mūsų svajones paversti realybe. Nugriovėme seną tvartą ir jo vietoje 2013-aisiais pradėjome statyti molinį būstą. Projektų neužsakinėjome, būsimo namo planelį patys pasibraižėme ant popieriaus. Susiieškojau ūkininką, turintį šiaudų presą, ir nusipirkome tris traktorines priekabas ciukų. Molio toli ieškoti nereikėjo, jo buvo šalia sodybos. Gero, tinkamo apdailai. Tinkamas molis turi būti  neriebus, kad užtepus, džiūdamas netrūkinėtų, o išdžiūvęs – netrupėtų. Surišimui naudojami kapoti ir kitokie šiaudai. Domėjausi Didžiasalio iš Švenčionėlių plytinės moliu, tačiau tiek vienas, tiek kitas yra per riebūs, į juos reikia įmaišyti smėlio ar žvyro, tačiau rankomis to nepadarysi, reikia specialių mechanizmų. O pati statyba elementari. Išliejami ar iš akmenų sudedami pamatai. Padaromas medinis namo karkasas, kuris užpildomas presuotais šiaudais ir iš abiejų pusių tinkuojamas moliu. Iš lauko dėjau tris tinko sluoksnius, viduje – keturis. Tinkavimas – fiziškai labai sunkus darbas. Kad tinkas laikytųsi, pirmas sluoksnis tepamas molio tyrele, antras ir trečias sluoksniai – moliu su šiaudais, ketvirtas sluoksnis – moliu su kapotais šiaudais. Dar viena įdomybė – molinis namas pradedamas statyti nuo… stogo. Surentus karkasą, iškart uždedamas ir apdengiamas stogas, kad darant sienas, nelytų ant šiaudų. Žmona norėjo didelių langų, kad kambariuose būtų kuo šviesiau. Sienas nudažiau kvėpuojančiais dažais, nors galima ir visai nedažyti“, – pasakojo Martinas.

Visi šiuolaikiniai patogumai

Daž­nam mūsų moliniai namai aso­ci­juo­jasi tarsi su atsiri­bo­jimu nuo civ­i­lizaci­jos, tačiau ši šeima neat­sisako įprastų, šiuo­lai­kinės tech­nikos pagal­bininkų – kom­pi­u­te­rio, televizoriaus, elek­trinės viryk­lės ir kt. 80 m² namas su visais patogumais – vandentiekiu, vonia, tualetu. Patalpas šildo krosnis, kurios pakanka, jei lauke šaltis siekia iki -8C, kai šalčiau – šildo židinys. Kaip minėjau, namas yra dviejų aukštų. Pirmajame – didelis holas, virtuvė (jos baldus, beje, taip pat pasidarė pats Martinas), pirtis, antrajame – vonia, miegamasis, daug erdvės poilsiui, balkonas. Iš jo vasarą galima tiesiai nardyti į po langais esantį 3 m gylio tvenkinį. Pasak Martino, žmona Kristina šią sodybą prieš 11–12 metų įsigijo vasaros poilsiui, dabar ją jau vadina nuolatiniais savo namais.

Ekologiška, jauku ir sveika

„Statybose dirbu su statybinėmis medžiagomis, kuriose daug chemijos. Iš jų pastačius namus ir juose gyvenant, apie 30 proc. padidėja tikimybė susirgti vėžiu ir daugeliu kitų ligų, vaikams gresia įvairūs alerginiai negalavimai. Man reikia, kad namuose būtų normali drėgmė. Nedegtas molis gali sugerti daug daugiau šilumos, negu degtas, gali sugerti daug vandens garų, neprarasdamas būdingų savybių – neminkštėdamas, nekisdamas ir panašiai. Sakykime, jeigu patalpoje, panaudojus karštą dušą, veidrodis staiga aprasoja, esant molio sienoms toks reiškinys tetruks keletą minučių. Molis į save iš oro absorbuos vandens garus. Jis sugers perteklinę drėgmę, o vėliau pamažu ją atiduos, kai oras patalpoje bus per sausas. Nedegtas molis palaiko pusiausviros drėgmę patalpose (50 proc.). Tai yra optimalus drėgnumas gyvenamose patalpose – gleivinė neperdžiūsta, ne per drėgna, kas užtikrina sunkesnį virusų patekimą į žmogaus kūną. Įrengus namą ar butą šiuolaikinėmis medžiagomis, sveikatos požiūriu jame negalima gyventi bent dvejus metus, kol visa chemija neišgaruoja“, – įsitikinęs namo šeimininkas.

Šiau­diniai namai – puiki alter­natyva siekiantiems gyventi jauki­ame būste arčiau gam­tos. Tok­i­u­ose namu­ose gyvenan­tys žmonės pastebi, kad dėl sav­i­tos sienų struk­tūros čia apima jaukumo ir teigiamos energi­jos pojūtis. Šiau­diniai namai – gal­imybė gyventi šiltai ir jaukiai, būti gam­tos dalimi. Ir tai išties ne tušti reklaminiai žodžiai.

Kainos

Žinoma, domina ir molinių namų statybos kainos. Martinas svarsto: molis nekainuoja, už šiaudus kokių 300 eurų užteks, kainuos mediena karkasui, dar visokie mažmožiai, darbas savo. Tokiu atveju tinkamą gyventi būstą galima pasistatyti ir už kokius 3000 eurų. Jei darbininkus (firmą) samdysi, tuomet molinis namas atsieis gal brangiau net už medinį rąstinį, nes brangūs yra (nes sunkūs) apdailos darbai. Martinas „Mūsų Ignalinoje“ jau kurį laiką spausdina skelbimą, kad jis stato molinius namus. Klausiu, už kiek pastatytų tokį, koks yra jo – 80 m², dviejų aukštų? Kiek pamąstęs sakė: „Daug nuo ko priklauso, bet maždaug kvadratinis metras kainuotų apie 300 Eur“. Mažesni vieno aukšto namai gali būti statomi be karkaso, tuomet nereikės brangios medienos ir bus dar pigiau. Dirbant be pertraukų, namą pastatyti galima per vasarą (be apdailos).

Martinas nori rimtai užsiimti ekologine statyba, todėl rengiasi išleisti knygelę apie molinių namų statybą, rudeniop atidaryti interneto svetainę. Jei kas susidomėjote tokiais namais, jus Martinas mielai informuos ir patars, jam galima skambinti tel. 8 603 05105.

Dar šis tas apie molinius namus

Pirmieji tokie namai XIX a. pabaigoje pradėti statyti Amerikoje. Dabar ten jie vėl populiarūs. 1993 m. JAV pradėtas leisti žurnalas „Paskutinis šiaudas“ (The last straw), įkvėpęs plėtoti šią statybos technologiją naujuosius šiaudinių namų pionierius. Greit po to JAV atlikti moksliniai sienų iš presuotų šiaudų tyrimai. Išanalizavus degumo, atsparumo gniuždymui, vėjui, bei šiluminių savybių rezultatus, statyba iš presuotų šiaudų tapo visaverte šiuolaikine statybos technologija.

Seniausias šiaudinis pastatas Europoje yra iki šiol naudojamas dviejų aukštų šiaudinis pastatas Prancūzijoje. Dar jie labai populiarūs Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje ir kitur. Lietuvoje dabar molinių namų nemažai yra aplink Trakus, Kernavę, Žemaitijoje.

Martinas sako, kad dabar gatavą molio mišinį į Lietuvą įveža vokiečiai. O gal atsirastų verslininkas, kuris tą tinką pradėtų gaminti iš Didžiasalio molio? Reikia tik specialios maišyklės ir šiek tiek žinių. O molio klodai juk neišsemiami.

Autoriaus nuotr.