Oi, kaip smagu būti Europoje! Tik ir girdžiu: „Mūsų ekonomika stabilių stabiliausia“. Paspaudžiu pultelio mygtuką. Ekrane iššoka mamytė. Ji su meile ir su didžiausiu atsidavimu šluosto kūdikio užpakaliuką (toks riebus ir sveikas). Vertėja užsikirsdama mala, kokia laimė stebėti, glamonėti ir uostinėti perstuviuką, juo gėrėtis – ne tik šeimos, bet ir visos tautos palaima.

Pasukę į Europą pamiršome, kas auga pas mus ir į svečius vaikštome tik importinių rožių glėbiais nešini. O tulpes, šunramunes iš kur pristato? Ogi iš Olandijos!

Švariai išskalbtom ir baltom kelnikėm apsitempusios tiptopės siūlo olvaisus. Jų esama kelių rūšių – nesumaišykit! Su jais jausitės saugiai ir diskotekoje, ir svečiuose, ir turguje. Diedukams olvaisai irgi patogi prekė – grybaujant, meškeriojant tinka į batus vietoj įklotų, saugo kojas nuo permirkimo ir prakaitavimo.

Kas dar reikšmingesnio laisviems piliečiams, skubantiems į plastmasinę palaimą? Ach – stebuklingieji traškučiai. Žiaumojami visų šalių ėdikų. Kokie patrauklūs negro vargonai, koks profesionalus gestas, užberiant juos geriausiais, kvapniausiais, maistingiausiais traškučiais! Jis negali sustoti, aš negaliu žiūrėti. Išjungiu televizorių.

Kai išgėręs valerijono, vėl prieinu prie žydrojo ekrano, mane užpuola dantų ėduonis. Atsiprašau – susimaišiau, ne puola, o rodo kaip gintis. Karieso neįveiktų geriausių pastų pavadinimai. Po pauzės, kuri vadinasi filmu, nevalyviems lietuviams siūlomas tualetinis muilas, skalbimo milteliai, vaistai nuo pleiskanų, vėl pampersai, olvaisai. Jau ne visai gerai galvoje. Išjungiu televizorių. Snūsteliu. Laimingai nusnaudęs vieną posmą, kur nebuvo pampersų, subalansuotų pė hašų ir gąsdinančio „Spraito“ monstro, mėginau paskutinę galimybę – gal nuskiltų pusvalandis be reklaminės inkvizicijos? Bet gi ne.

Ir vėl ekrane baltų dantų pjūklas, rausvas užpakaliukas, įsigijusios olvaisus žvygaujančios panikės, „Stimorol“, „Dirol“, „Liakaliut“, o dar tie atsiradę intymūs geliai „Durex“, įvairūs horoskopai, žadantys sėkmę, laimingas pažintis. Gali išprotėt nuo tokio reklaminio šlamšto!

Išjungiu kalbančią dėžę. Įkišu pirštą į smegeninę ir galvoju: „O kas gi lietuviška? Ach, taip – stabili ekonomika. Kartojuos? Atsiprašau. Bet negi atsiliksi nuo valdžios vyrų?

Atsipūskim nuo reklaminių triukų, juk jau pavasaris, parskrido vyturėliai. Išsiilgę laukėme šilto ir gaivaus pavasarinio vėjo, kuris taip švelniai glamonėdamas suvirpins pačias švelniausias širdies stygas.