Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Ignalinos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad nuo šių metų pradžios Ignalinos rajone užregistruota 10 naujų šernų afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejų. Liga patvirtinta 3 sumedžiotiems ir 7 rastiems nugaišusiems šernams. AKM užsikrėtusių šernų skaičius per nepilną šių  metų ketvirtį beveik prilygo 2014 ir 2015 metiniams skaičiams, kai kasmet buvo užregistruojama po 11 AKM užsikrėtusių šernų.

Iš viso nuo šių metų pradžios medžiotojai pristatė tyrimams 45 sumedžiotų šernų mėginius, iš kurių trims buvo patvirtinta AKM diagnozė. Du užsikrėtę šernai sumedžioti Kazitiškio seniūnijos Ažvinčių miške ir vienas- Rimšės seniūnijos Gaidės miške. Užkrėsta šerniena buvo sunaikinta sudeginant.

Nugaišusieji užsikrėtę AKM šernai buvo aptikti miškuose aplink Kazitiškio seniūnijos Žeimių, Biržiniškės ir Jurgėnų kaimus bei prie Naujojo Daugėliškio Kalviasalio kaimo. Gaišenos ir gaišenų liekanos buvo surinktos ir išgabentos tyrimui ir sunaikinimui į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratoriją Vilniuje. Gaišenų aptikimo vietos išdezinfekuotos.

Primenu, kad nuo vasario 9 d. asmenims, suradusiems šernų gaišenas yra mokamos 30 Eur dydžio išmokos. Sąlygos išmokai gauti yra tokios: asmuo, radęs gaišeną, turi įsidėmėti radinio vietą ir kaip galima greičiau informuoti apie radinį veterinarijos tarnybą. Radusiems nugaišusį šerną asmenims griežtai draudžiama gaišeną transportuoti, judinti, imti mėginius, užkasti ar pristatyti savarankiškai. Rekomenduojama radimo vietą pažymėti aiškiai matomu ženklu (užrišti ant medžio ar krūmo spalvotą medžiagos juostą, įsmeigti į žemę šaką ar pan.). Išmoka mokama už visas surastas šernų gaišenas nepriklausomai nuo tyrimų rezultatų. Mūsų rajone išmokos jau yra paskirtos keturiems asmenims. Raginame būti atidžiais ir pilietiškais, nes iš gamtos nepašalintas užkratas taps AKM viruso platinimo šaltiniu.

2016 m. Lietuvoje užregistruotos 42, Estijoje – 320, Latvijoje – 219, Lenkijoje – 4 vietos, kuriose AKM nustatytas šernams.

Suradę šernų gaišenas arba norėdami gauti konsultaciją su afrikiniu kiaulių maru susijusiais klausimais galite skambinti Ignalinos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos telefonais (8 386) 52434 ir 8 698 41375 arba nemokamu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos telefono numeriu 8 800 40403.

Pastaruoju metu  žiniasklaidoje pasklidus informacijai apie galimybes auginti kiaules smulkiuose ūkiuose ir mūsų tarnyboje padaugėjo paklausimų dėl leidimų laikyti kiaules išdavimo. Paaiškinu, kad, norint gauti leidimą, planuojamos kiaulių laikymo vietos turi visiškai atitikti Biologinio saugumo priemonių reikalavimus kiaulių laikymo vietose, patvirtintus 2015 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. B1-372 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. Bl-384 „Dėl biologinio saugumo priemonių reikalavimų kiaulių laikymo vietose“ pakeitimo.“ 

Ketinantis laikyti kiaules asmuo pirmiausia turėtų kreiptis į mūsų tarnybą su prašymu įvertinti paruoštą laikymo vietą, nurodytų kur ir kiek kiaulių planuoja auginti ir patvirtintų, kad savo ūkyje įgyvendino visas biologinio saugumo priemones. Veterinarijos specialistai apsilankę vietoje įvertintų, užfiksuotų padėtį nuotraukose ir vaizdo medžiagoje. Jeigu būtų patvirtinta, kad nenustatyta jokių trūkumų, tarnybos viršininkas, įvertinęs patikrinimo medžiagą ir atsižvelgęs į vietovės epizootinę situaciją ir aplinkybių visumą, priimtų sprendimą dėl leidimo auginti kiaules.

Vis dėlto pretendentai privalo suvokti, kad biologinio saugumo priemonių reikalavimų teks laikytis nuolatos, tai yra kiekvieną dieną, kiekvieną minutę, o ne tik tada, kai atvyks inspektoriai. Apsaugos priemonės nuo afrikinio kiaulių maro reikalingos ne tik pačiam kiaulių laikytojui, kad apsaugotų savo turtą, bet ir kad nesudarytų prielaidų išplisti afrikinio kiaulių maro virusui, jo kiaulėms susirgus. Patirtis rodo, jog kiekvienas tikisi, kad liga gali atsirasti bet kur, tik ne jo ūkyje. Deja, 2014 m. patirtis rodo, kad nepakankamai arba galbūt ir visai nenaudojamos įsirengtos biosaugos priemonės, nelaiku ir neatsakingai šalinami veterinarijos specialistų nurodyti trūkumai sukėlė tokią situaciją, kad du iš trijų AKM protrūkių smulkiuose ūkiuose įvyko būtent buferinėje zonoje, kurioje ūkininkai privalėjo taikyti sugriežtintas biologinio saugumo priemones.