Gera šiais laikais būti girtuokliu ar tinginiu. Jeigu viską prageri, visada gali tikėtis kokios nors naudingos akcijos, kokios nors paramos, kurią tau skirs dosni valdžia, žinoma, kitų sąskaita. Jeigu geri ir nedirbi, o kitaip paprastai nė nebūna, nes darbas trukdo gerti, tau bus mokama pašalpa, kad galėtum oriai gyventi.

Beje, labai įvairiai aiškinama, ką tai reiškia: oriai gyventi. Tiems, kurie apie orų gyvenimą daugiausia šneka, tai paprastai reiškia – gauti daugiau, negu uždirbi. Paklausk girtuoklio, jis tau atsakys, kad oriai – tai kai yra ne tik alkoholio, bet ir užkandos.

Užkanda rūpinasi visokie fondai ir bankai, ne pinigų, žinoma, o maisto bankai. Jie nuolat verkia: šelpkit varguolius, jie neturi ką valgyti. Nesako – užkąsti, tai ir taip aišku. Bet užkanda vargšams girtuokliams ir tinginiams turi būti ne bet kokia, o gera. Maisto paketai turi būti turtingi. Ir kavos turi būti, ir mėsos konservų, ir šokolado.

Sakot, vargšams svarbu pavalgyti, o ko – ne taip svarbu? Vargšams – galbūt, bet mūsų demokratinės valstybės socialiai remtiniems ir remiamiems to negana. Štai neseniai per televiziją mačiau, kaip viena moteriškė piktinosi, kad maisto pakete kruopų gavo. Girdi, ką čia mums duoda, mes ne vištos.

O štai koks nors pensininkas iš kruopų košės išsiverda ir patenkintas. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad jeigu dar košė su raugintais agurkėliais – pavalgiusi esi soti ir patenkinta. Deja, agurkėlių užsiauginti reikia, o socialiai remtini tam neturi nei noro, nei laiko, nes gėrimas jo labai daug reikalauja. 

Apskritai pabandytų koks nors pensininkas būti nepatenkintas – jam tuoj paaiškintų, kad jo pensija galėtų būti didesnė, bet SODRA daugiau mokėti negali, nes ji ir varguoliais turi rūpintis, visokias pašalpas jiems mokėti. Ir kiti vargstančiaisiais turi rūpintis. Tai vadinasi labdara. Tiesa, norinčių šelpti tinginius vis mažiau. Bet tai, pasirodo, yra blogai, girdėjau, kad tai vadinama pilietinio aktyvumo mažėjimu.

Dabar per radiją agituoja: skirkit dalį pajamų mokesčio vargšams šelpti. Tai irgi suprantama: juk reikia visas tas šelpimo organizacijas išlaikyti. 

Ir dar – jeigu geri ir nedirbi, tave būtinai aplankys socialinis darbuotojas. Pažiūrės, kaip gyveni, ar tau ko nors nereikia.

Įdomi valstybės politika: tvarkingai gyvenančiu žmogumi jai rūpintis nereikia, o tinginiu ar girtuokliu – būtinai. Atrodytų – padėk tiems, kurie gražiai gyvena, tada ir kiti, paramos norėdami, stengsis. Dabar atvirkščiai: tarsi įrodinėjama, kad netvarkingai gyventi apsimoka.

Jeigu namuose betvarkė, aiškinama, kad ta šeima neturi socialinių įgūdžių. Vadinasi, jai reikia psichologo pagalbos, ir psichologams tokios kalbos labai patinka, nes jų pas mus prikepta tiek, kad jie kito darbo neberanda, tik girtuoklius auklėti. Nesvarbu, kad iš to nieko neišeina, svarbu, kad žmonės užimti.

Šiaip tai pasakyčiau, kad tokiems ne psichologo, o lazdos reikia, bet tai jau būtų prievarta, o pas mus prievartos naudoti negalima. Pas mus tinginių teisės pirmoje vietoje.

O jeigu koks tinginys prisigėręs ką nors pridarė, kaltas, žinoma, būna ne jis, o aplinka. Tiksliau, socialiniai darbuotojai, kurie laiku jo neaplankė, neprižiūrėjo, kad jis pašalpos nepragertų, kad vaikų į šulinius nemėtytų. Ne girtuoklis kaltas, o socialiniai darbuotojai, ant kurių apskritai visi šunys kariami.

Čia kažkurioje savivaldybėje, girdėjau, socialiniams darbuotojams liepta ir vakarais problemiškose šeimose lankytis, prižiūrėti, kad suaugusieji negertų. Tarsi tie socialiniai darbuotojai patys šeimų, vaikų, kuriais irgi reikia rūpintis, neturėtų. Jeigu taip tęsis, greitai kiekvienai problemiškai šeimai bus po vieną socialinį darbuotoją ir po du psichologus. Užtat valdžia galės pasakyti, kad ji savo piliečiais rūpinasi.

Ne, ką besakytumėt, kol kas geriau būti asocialiu, negu normaliu. Gaila, kad jau vėloka pradėti gerti. Bet užtat jaunimui pas mus girtuoklio ir tinginio kelias atviras.