Savaitgalį paklajoję po dar ramybe alsuojantį Aukštaitijos nacionalinį parką, besiruošiantį naujam sezonui, aptikome šiokių tokių akiai mielų pasikeitimų. Apie konkrečius nuveiktus darbus ir jų svarbą pasakojo ir pats Aukštaitijos nacionalinio parko direktorius Gedas Kukanauskas.
Naujos tradicijos
Mūsų didingasis Ladakalnis – vienas pirmųjų šį pavasarį sulaukė pasikeitimų. Parko komanda suskubo gelbėti ant kalno augantį ąžuolą. Daugybę metų žmonės kopdami į kalną nešdavo po akmenį ir dėdavo po ąžuolu. Medis tiesiog pradėjo džiūti. Gelbėjant nemažą ąžuoliuką, nuimti akmenys, džiovinę ir slėgę šaknis. Jie pernešti į kitą vietą. Medžio šaknys apdėtos nauja velėna ir mulčiuotos medžio pjuvenomis. Iš akmenų sumūrytas aukuras, apink kurį vėliau dar atsiras ir suoliukų. O šalia jų – stebuklingųjų akmenų sankaupa.
Pasak G. Kukanausko, būtume labai dėkingi, jei žmonės nebedėtų akmenų prie medžio. Bet pirmiausia – neluptų akmenų iš grindinio, kad nuneštų juos į kalną. Šiaip jau kur kas geresnis stebuklingumo poveikis, ieškantiems laimės ir norintiems, kad jų norai išsipildytų, pasiekiamas tada, kai akmuo atsivežamas nuo savo namų. Kuo akmuo gulėjęs arčiau akmenį nešančiojo namų, tuoj stipriau veikia galios. Apjuosus norų akmenimis aukurą, „juo bėgdamos laiko smiltys nusineš ir visų jūsų norus į aukštybes“.
Medžiukalnio šaltinis
Neseniai į redakciją skambinę ignaliniečiai nerimavo dėl po žiemos užgriuvusių šaltinio prieigų. Pasak G. Kukanausko, medžiai nuo tako nuimti, o aplink palikta natūrali aplinka: su išsiraičiusiomis ir apsamanojusiomis šaknimis, sugulusiais medžiais. Vandens kokybei tai įtakos neturi. Gegužę, šiek tiek aprimus šaltiniui, kuris dabar yra labai aktyvus ir veržiasi iš kelių vietų, bus restauruojamos akmeninės jo prieigos, kurios dėl laiko jau kai kur ištrupėjusios.
Bitučių aromaterapija muziejuje
„Sekmadienį apsireiškė pats rimčiausias pavasario pranašas – griaustinis. Griaudėjo pergalingai. Pavasaris jau užtvirtintas Perkūno parašu. Taip jau lemtingai sutapo, kad šiandien ir muziejus sulaukė rimtų talkininkų, „Hamakų sala“ savininkų pagalbos. Jauna šeima muziejui skyrė ne tik hamakų tvirtinimo įrenginius, bet ir savo laiką: kabino hamakus, gėrėjosi gražu aukštaitišku kraštovaizdžiu ir žadėjo ne kartą sugrįžti. Kuo daugiau pagalbininkų sulaukiame, tuo sparčiau artėjame prie savo tikslo – „Bičių produktų aromaterapijos“ programos įgyvendinimo. Jaunai šeimai galime atsidėkoti paskatindami visus bitučių mylėtojus apsilankyti Hamakų saloje ir pamaloninti save puikiu pirkiniu – kokybišku hamaku. Džiaugsmas begalinis, sutikus giminingas sielas“, – teigia muziejaus vadovė Danutė Indrašienė.
Gamtos mokykla Meironyse
Gedo Kukanausko teigimu, veiklą pradėjo Meironyse naujai pastatyta Gamtos mokykla. Vieni pirmųjų joje lankėsi Ignalinos moksleiviai. Čia vyko seminaras „Sutartinių mokymai Ignalinos rajono mokiniams“. Šis seminaras, kurį vykdo ANP ir Labanoro regioninio parko direkcija – vienas iš projekto „Aukštaitijos regiono sutartinių šventė „Sutarjėla“ Ignalinos krašte“ renginių. Artimiausiu metu planuojama čia atidaryti Parko jaunųjų reindžerių akademiją.
Autorės ir ANP archyvo nuotr.






Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!