Skuba balandžio mėnuo, jau į pabaigą slenka antroji dekada, tad turime gana ankstyvą, šiltoką pavasarį. Viena kita buvusi šalta naktis geriau dabar, negu gegužę, kai paprastai būna viskas sudygę, sužaliavę ir sodams sužydėjus užpuola šalnos. Neramu,  kad gegužė tik nebūtų vėsesnė, negu balandis. Imkime kad ir šių metų vasarį, kurio vidutinė mėnesio temperatūra buvo artima kovui. Kad  balandis šiltas, rodo rekordinė šiluma, balandžio 6 d. užfiksuota Grenlandijoje – +17,8 laipsnių. Ledynai dviem savaitėmis anksčiau pradėjo tirpti. Klimatas šiltėja akivaizdžiai, šiluma veržiasi gilyn į šiaurės platumas. O mūsų regione kasdien vis daugiau vaiskios žalumos, sprogstančių medžių ir krūmų pumpurų, daugiau sparnuočių balsų.

Kokios naujienos  žemės ir gamtos mylėtojams? Pirmiausia – tai pavasarinė mugė, kuri Ignalinoje vyko balandžio 2d.Kaip jau įprasta, joje visko galima buvo įsigyti: tiek įvairiausių sodmenų, tiek kulinarijos ir tautodailės dirbinių. Jei prekeivių tikrai netrūko, tai pabuvojusių lankytojų, juolab pirkėjų, man pasirodė mažiau. Ir vis mąžta jų pastaruosius dvejus metus. Manyčiau, kad įvedus eurą, daugelio sodmenų kainos pabrango bent tris kartus: kiek kainavo litais, tiek dabar  kainuoja eurais ir daugeliui mūsų tapo sunkiai įkandamos. Be to, rajone sparčiai mažėja gyventojų, nedaugėja naujų ūkininkų, sodybų savininkų. Ir dar svarbi priežastis, kad pavasarinės mugės vyksta truputį per anksti. Šįkart dar pasisekė, kad nuo mugės  dienos pasitaisė orai, bet ar visi galėjo tuo iš anksto patikėti, nes prieš tai daugelyje vietų dar buvo sniego, tebebuvo ir žemės įšalo. Dar daugelis žmonių sakė, kad pavasario mugės turėtų vykti ne anksčiau 10–12 mėnesio dieną, nes antrą dieną, kaip šiemet, žmonės dar nebuvo gavę nei algų, nei pensijų.

Tačiau tai jau užmiršta, nes jau laukia daugybė neatidėliotinų darbų. Ievoms sužaliavus ir ruošiantis žydėti, praktiškai jau galima sėti, sodinti į atvirą gruntą bemaž visas kultūras. Bet ankstyva sėja, sodinimu nereikėtų labai džiaugtis, nes nežinia, kokia bus gegužė. Reikėtų kultūras sėti ar sodinti kelių savaičių intervalu, dar pasižvalgant (kas mėgsta) į Mėnulio fazes. Tuomet galima tikėtis gero derliaus, esant bet kokiai vasarai.

Dar tinkamas laikas skiepyti, genėti vaismedžius. Daugelis skundžiasi, kad blogai dera vyšnios, trešnės, slyvos. Priežasčių daugybė: ir pašalę žiediniai pumpurai, kenkėjų gausa, žydėjimo metu bitėms nepalankūs orai arba jų visai nebuvo, nebuvimas kitų giminingų tai rūšiai apdulkintojų, dirvožemyje trūkumas maistingų elementų (kalcio, magnio) ir bene svarbiausia sąlyga – turi būti grynaveislė, sveika sodinamoji  medžiaga,

Suprantama, dabar – aibė darbų, bet nereikėtų pamiršti, kad dabar prasideda ir pats gražiausias metas gamtoje. Saulėtais rytais daug skambančių sparnuočių balsų, giesmių. Jei ryte nėra galimybių pasiklausyti paukščių choro, tai dar ir vakarėjant giesmes „plėšia“ strazdai, liepsnelės, meldynuose baubia didieji baubliai, o gervės jau vis rečiau trimituoja –mat išsirinko perėjimo vietas. Virš medžių pamiškėse pipsi slankos.

Baigiasi lydekų nerštas(iki balandžio 20 d. jas drausta žvejoti), vandens telkiniai žuvinami seliavos mailiumi. Sodybų savininkai, kurie turi vandens telkinių, pageidautų, kad jų įžuvinimui būtų galima įsigyti netik karpių, karosų, bet ir starkių, peludžių, lynų, plačiašakiu, amūrų, vėgėlių, upėtakių, eršketų. Nesuprantama, kodėl žuvivaisos įmonės veisia vos po dvi – tris rūšis vertingų žuvų. Bent jau 5–7 rūšis galėtų, tuomet nereikėtų baladotis po visą Lietuvą, įžuvinimui ieškant vertingų žuvų rūšių.

Sako, dzūkai jau bobausius renka, turi jie ir mūsų regione pasirodyti. Linkiu gerų pavasarinių darbų, neužmirštant pabuvimo gamtoje, nes šis laikotarpis bene greičiausiai prabėga.