Lietuva amžinai kam nors neįtinka. Nei Rytai mūsų negiria, nei Vakarai. Štai ir vėl Vašingtonas rado dėl ko mus pabarti. Savo kasmetinėje ataskaitoje apie žmogaus teisių situaciją pasaulyje amerikonai pareiškė, kad didžiausios problemos Lietuvoje susijusios su teisingumo sistema, vaikų gerove ir netolerancija mažumoms.

Jeigu taip prieš kelias dešimtis metų – būtų galima tiesiog parašyti: „O pas jus negrus linčiuoja!“ Bet dabar tai net nekorektiška, negro negru jau nebepavadinsi, tik afroamerikiečiu. Ir mūsų valdžia taip nuolat skelbiasi kovojanti už lygias žmogaus teises, kad tenka žiūrėti, ko tie amerikonai iš mūsų nori, kas jiems nepatinka.

Amerikonų nuomone, Lietuvoje žmonės netolerantiški. Šlykštukų nemėgsta. Antisemitizmas pas mus klesti. Dėl šito visiškai sutinku. Antisemitizmas pas mus pasireiškia valstybiniu lygiu: iki šiol nepripažinome Palestinos valstybės. Apie paprastus piliečius net šnekėti neverta: jie visokius arabus pradėjo tapatinti su teroristais.

Na, amerikonai, kaltindami lietuvius antisemitizmu, veikiausiai turi galvoje tik vis dar kai kur kai kada retkarčiais pasitaikantį nelabai gerą požiūrį į žydus. Tačiau semitai – tai ne tik žydai, bet arabai, ir kitos tautos, kalbančios semitų kalbomis. Tokių pasaulyje apie 260 milijonų.

Taigi, jeigu kalbama apie nemeilę žydams, tai reikėtų vadinti kokiu nors antižydizmu. Ir tokia nemeilė yra negerai. Gali nemėgti ruso ar lenko, jau nekalbant apie kaimyną lietuvį, bet žydą mylėti privalu.

Dar amerikonams labai parūpo Lietuvos vaikų išnaudojimas. Apie tuos atvejus, kai Lietuvoje vaikai į šulinius mėtomi, ataskaitoje nešnekama. Daug didesnis blogis esantis vaikų išnaudojimas šeimose ir jų globos institucijose. Dėl to, girdi, didėja vaikų nusikalstamumas.

Kadangi apie kitokį vaikų išnaudojimą, išskyrus tą, kai tėvai savo atžaloms liepia namuose dirbti, bent jau savo kampą susitvarkyti, Lietuvoje girdėti neteko, išeitų, kad vaiko negalima versti ką nors daryti, nes tai yra jo teisių pažeidimas.

Tačiau viena didžiausių Lietuvos bėdų, girdi, susijusi su teisingumo sistema. Bara mus už tai, kad iki teismo žmonės ilgai nelaisvėje laikomi. Net nežinau, man tai atrodė, kad čia viskas gerai: žiūrėk, kokį nors sukčių į laisvę teismo laukti išleido, tuoj, žiūrėk, to sukčiaus pėdos Lietuvoje jau ir ataušo… Bet gal čia tik didžiausi sukčiai išleidžiami, gal visus taip reikia?…

Na, tarp mūsų šnekant, visos tos problemos man pasirodė išgalvotos. Viena tik yra verta dėmesio, jei atvirai, tai dėl jos visą šį rašinį pradėjau. Kalbu apie tai, kad, kaip teigia amerikonai, kai kuriuose kalėjimuose ir sulaikymo įstaigose sąlygos neatitinka standartų.

Mums jau laikas yra priprasti, jog iš mūsų reikalaujama, kad kalėjimuose būtų geriau gyventi, negu laisvėje. Kad nusikaltėliai gyventų geriau, negu aukos.

Čia ne per seniausiai per televizorių rodė kažkur Lietuvoje, kur – nebeprisimenu, pastatytus namus kaliniams. Tiems, kurie jau dalį bausmės atliko. Dabar pagal žmogaus teisių rekomendacijas jiems sudaromos sąlygos pasiruošti gyvenimui laisvėje: likusį bausmės laiką jie galės atlikti specialiuose namuose, kur jie bus, kaip ir kalėjime, visiškai valstybės išlaikomi.

Įdomu, ar mūsų rajone atsirastų bent vienas namas, kuriame yra tokios sąlygos, kokios sudarytos kaliniams skirtuose namuose? Na, gal kur kokioje nors naujoje viloje. Bet šiaip kur nors kaime – nerasi. Tokią vonią, kokios kaliniams skirtuose namuose sustatytos, aš tik televizoriuje mačiau.

Tai kaip čia išeina – kaliniai prieš išeidami į visišką laisvę gaus geresnes sąlygas, negu turės pačioje laisvėje? Ar jie norės tokios laisvės? Teisingiau, ar nusikaltėliai bijos tokios nelaisvės?

Aš matau vieną išeitį, kuria mūsų valdžia galėtų pasinaudoti. Kadangi tokių sąlygų, kurias kaliniai turi, laisvėje gyvenantys, ypač dabartiniai kaimo pensininkai, nemato, reikėtų įvesti tokią tvarką: pensininkai gali apsigyventi kaliniams skirtuose namuose ir kentėti juose, valstybės išlaikomi. O kalinius beliktų apgyvendinti kaimo trobelėse, ir tegul jie mėgaujasi gyvenimu laisvėje.