Skip to content

Bažnyčių gaisrų priežastys – ne „stebuklai“, bet nuostoliai – neįkainojami

Geriausias vaistas – laikas. Jis sudėlioja visus taškus į vietas. Atsijoja pelus nuo grūdų. Tepraėjo pora savaičių, kai kas jau spėjo viską nustumti į šalį, o kai kas dar tik dabar „atsigauna“ po streso, patirto dėl liepsnose skendėjusių bažnyčių. Pačias nuoširdžiausias padėkas nepriekaištingai dirbusioms ugniagesių komandoms reiškia Ceikinių bažnyčios administratorius kun. Marijonas Savickas, Kazitiškio bažnyčios administratorius kun. Sigitas Grigas bei Ignalinos dekanas kun. Vidas Smagurauskas. Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkui Anatolijui Ostrouchui surengus spaudos konferenciją, kurios tikslas – nuraminti visuomenę ir paneigti sklandančius gandus dėl bažnyčių padegimų, aptarti ir kiti einamieji reikalai, pamąstymai. Susitikime dalyvavo žiniasklaidos ir dvasininkijos atstovai.

Ekspertų išvados

Ekspertų išvados, kurias pateikė VPPP viršininkas Tomas Raketis: Ceikinių miestelio bažnyčioje gaisras kilo dėl elektros instaliacijos gedimų, o Kazitiškyje – dėl paliktos žvakės. Susitikime dalyvavusio dekano kun. Vido Smagurausko teigimu, abi bažnyčios nedraustos. „Nuo senų laikų draudžiama tik Palūšės bažnyčia, įrengta apsauga, kaip kultūros paveldo objektui. Saugoma ir Linkmenų bažnyčia. Kitos – paliktos pačių parapiečių ir zakristijonų rankose. Kunigas administratorius atlieka pagrindinius darbus ir išeina, o nuo atrakinimo iki sutvarkymo po apeigų iki bažnyčios užrakinimo atsakingas zakristijonas. Kalbėjome jau ir su kunigais apie bažnyčių saugumą, ir atsakomybes. Dėl šių gaisrų Kazitiškis patyręs 48 tūkst. eurų žalą, o Ceikinių bažnyčios nuostolių Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnyba net apskaičiuoti negali, kadangi sudegusios senosios vertybės yra neįkainojamos, o pastato vertė neapskaičiuojama“, – teigia kun. V. Smagurauskas.

T. Raketis pateikė konkrečias kiekvienos bažnyčios schemas, kur nurodyti gaisrų židiniai ir konkrečios išvados. Policijai pareiškimo dėl galimų padegimų ar kaltininkų nerašė nė vienas iš kunigų.

Žmonių ir dievų ženklai

Nors abi bažnyčios nuo ugnies nukentėjo skirtingai, nuostoliai abiejų – neįkainojami. Ceikiniuose iš bažnyčios liko apanglėjusios rąstinės sienos, lyg išskėsti pirštai, tiesiami į dangų. Regis, gaisras paliko ženklą – viltį – įspėjimą. Jei būtų aukštesniųjų jėgų sumanyta supleškinti bažnyčią, ji ir būtų sudegusi iki pamatų. O dabar liko daugiau nei trečdalis sienų. Nuo senų laikų žinome, kad griaunantis šventovę (bažnyčią, cerkvę ir kt.), užsitraukia sau ir visai savo giminei didžiulius prakeiksmus. Tai kuris  išdrįs ateiti ir sugriauti likusį trečdalį bažnyčios?

Šios bažnyčios netekę tikintieji ir kun. Marijonas neketina pasiduoti piktųjų jėgų gundymams nuleisti rankas – nes gėris visada nugali blogį, o malda (net ir paties susigalvota) – daro stebuklus. Šiuo metu Ceikiniuose šv. Mišios aukojamos kultūros namų patalpose.

O štai Kazitiškyje kiek kitokia situacija. Gaisras suniokojo tik dalį bažnyčios vidaus. Tačiau čia nuo pirmųjų dienų vyksta intrigos, nerimsta sąžinė, nerandama sau vietos. MI parašius informaciją apie gaisrą, gautas skambutis dėl esą neteisingos informacijos. Įvykio vietoje buvo redaktorius Jonas Baltakis, kalbėjosi su keliolika žmonių, tuomet visų versija buvo vienokia, o po straipsnio – jau kitokia. Esą viskas buvo ne taip ir t. t. Tiesa yra viena. Kokia ji – težino vienas Dievas. O kun. Sigitas Grigas kviečia žmones įsiklausyti į savo širdis. „Pats gyvenu Dūkšte, Kazitiškio bažnyčioje esu administratorius. Ieškodami kaltųjų dabar visi pasirengę žūt būt ką nors paaukoti. Brangieji, o ko moko mūsų tikėjimas? Tą ketvirtadienį, prieš gaisrą, laidojom velionį. Po Mišių išskubėjome į kapines. Paprastai visas apeigų priemones ir žvakes tvarko bei bažnyčią rakina zakristijonas, tačiau šįkart jis, skubėdamas ir praeidamas šūktelėjo žmonai, kad ši užpūstų žvakes. Ir mes visi išėjome. Ji, tikrai tikiu, kad taip ir padarė. Tik bėda ta, kad žvakių dagtis dar lieka rusenti ir kartais, praėjus žmogui ir susidarius vėjo gūsiui, ji vėl užsidega. Moteris labai išgyvena, net sveikata pašlijo. Bet aš sakiau ir sakysiu – niekas nekaltas.  Nereikia savęs graužti, kaltinti, smerkti ir kankinti. Tokia buvo Dievo valia. Laikui bėgant suprasime, ką mums norėta tuo pasakyti. Mes nesame išsivadavę iš sovietinių gniaužtų ir iki galo neatveriame širdies. Nes mumyse dar labai daug netikrumo, pagiežos ir nepasitikėjimo. Mūsų tikėjimas moko visada visiems atleisti ir džiaugtis šiandien žmogaus padarytais darbais, o ne vakar ar užvakar. Čia kalbu ir apie dūkštiečius. Kaip  žmogus gali pasikeisti, jei tūkstančio jo padarytų darbų mes nematome, tačiau prieš dvidešimt metų padarytą vieną klaidą primename jam kasdien ir mėgaudamiesi jį kankiname. Kas mes tada esame? Kokio juodumo mūsų pačių širdys ir protai? Atleiskime, pamirškime ir laiminkime kiekvieną mūsų visų žengtą žingsnį pirmyn“, – sakė kun. Sigitas Grigas.

Sutapimai

Įdomiausia tai, kad paskutinius 3 sudėtingiausius gaisrus, pradedant Galų durpynu ir gaisrais dviejose bažnyčiose, teko gesinti vienai ir tai pačiai Ignalinos ugniagesių gelbėtojų komandai, kuriai vadovavo ugniagesys-gelbėtojas Dainius Jasiulis.

Esminis klausimas – kodėl gaisrai kilo tik po kelių dienų po paskutinio apsilankymo bažnyčiose? Pasak A. Ostroucho, bažnyčios yra didelės patalpos, kuriose daug oro. Kilus gaisrui, ugnis plinta po truputį, bet užtikrintai, kadangi patalpos sandarios, dūmai dar ilgai plaikstosi viduje ir tik išdegus visam deguoniui, pro plyšelius aukštose lubose, pradeda po truputį veržtis į lauką. Kai atvyko ugniagesiai į Kazitiškį, nuo karščio viduje degino ausis, vadinasi, gaisras prasidėjęs jau seniai, o pastebėtas daug vėliau. Kalbant apie tas žvakes, tai patarčiau ir bažnyčių tarnautojams, ir net patiems gyventojams būti itin atidiems. Nežinia, kokios medžiagos dedamos gaminat žvakes, nes, kaip žinia, yra ir tokių, kurios užsidega savaime. Tarkime, vaikų tortams skirtos žvakės užpūstos po kelių sekundžių vėl užsidega pačios. Ir taip be pabaigos, iki kol sudega visiškai. Labai prašau visus gyventojus, būti itin atidžius ir imtis visų įmanomų priemonių, kad apsaugotų savo turtą ir savo gyvybes“, – sakė A. Ostrouchas.

Autorės nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje