Prognozės, kad žemės ūkio produktų supirkimo kainos dėl padidėjusio augalų derlingumo, aukštesnio produktyvumo lygio žemės ūkyje, lėtėjančio paklausos augimo tempo visame pasaulyje ir toliau kris, neabejotinai neigiamai veikia ūkininkų nuotaikas. Ir nors užauginto derliaus ir gyvulių kainos bus mažesnės, rūpesčių su vengiančiais atsiskaityti verslininkais-žemės ūkio produkcijos supirkėjais, ūkininkams, ko gero, nesumažės. Dėl šios priežasties ūkininkams patartina žinoti, kaip maksimaliai apsaugoti savo teises, parduodant užaugintą žemės ūkio produkciją ir kokių priemonių imtis prieš nesąžiningus minimos produkcijos supirkėjus.

Kiekvienas ūkininkas turi žinoti, kad vienintelis sąžiningas būdas verslininkui-supirkėjui pirkti iš ūkininko jo užaugintą derlių ar gyvulius – sudaryti su ūkininku žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį. Tokia sutartis būtinai turi būti rašytinė. Žodžiu sudaryta žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis yra negaliojanti ir gali užtraukti supirkėjui įstatyme numatytą administracinę atsakomybę. Įstatymas administracinę atsakomybę už žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties rašytinės formos nesilaikymą numato išimtinai tik šios produkcijos supirkėjui. Ūkininkas administracinėn atsakomybėn dėl to nėra traukiamas. Dėl šios priežasties, sudaryti rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį yra kiekvieno verslininko-supirkėjo pareiga, o reikalauti sudaryti rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį, siekiant tinkamai apginti savo teises ir teisėtus interesus – kiekvieno ūkininko teisė.

Žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti tam tikros, būtinos, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos tipinės sąlygos. Tai parduodamos ir perkamos produkcijos pavadinimas, numatomas produkcijos kiekis, būtinieji kokybės, keliamos produkcijai reikalavimai, kaina, produkcijos pirkimo ir tiekimo tvarka, atsiskaitymo už patiektą produkciją, jos priėmimo ir patikrinimo procedūros terminai, pavėluoto mokėjimo palūkanų apskaičiavimo ir mokėjimo bei išieškojimo išlaidų kompensavimo sąlygos ir tvarka, šalių atsakomybė už sutarties sąlygų nesilaikymą ir šalių rekvizitai. Iš minimų sąlygų atskirai išskirtina žemės ūkio produkcijos supirkimo kaina, kuri negali būti mažesnė, nei valstybės nustatyta kiekvienai atskirai žemės ūkio produkcijos kategorijai.

Itin detaliai įstatymas reglamentuoja atsiskaitymo už patiektą žemės ūkio produkciją sąlygas ir tvarką. Tiekiamos žemės ūkio produkcijos supirkėjas privalo atsiskaityti su ją tiekiančiu ūkininku tam tikrais įstatyme nurodytais terminais, į šiuos terminus įskaitant ir žemės ūkio produkcijos įkainojimo trukmę. Vyriausybės nustatytas terminas atsiskaityti už tam tikrą, patiektą žemės ūkio produkciją siekia trisdešimt arba šešiasdešimt kalendorinių dienų ir skaičiuoti pradedamas nuo perkamos žemės ūkio produkcijos gavimo dienos. Žemės ūkio produkcijai, kuriai Vyriausybė nėra nustačiusi atsiskaitymo termino, įstatymas numato šešiasdešimties kalendorinių dienų, pradedamų skaičiuoti nuo perkamos žemės ūkio produkcijos gavimo dienos terminą, išskyrus tuos atvejus, kai ūkininkas ir verslininkas-supirkėjas žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje susitarė dėl kitokio atsiskaitymo termino, kuris yra objektyviai pagrįstas atsižvelgiant į sutarties pobūdįm jos ypatybes ir nepažeidžia ūkininko teisių ir teisėtų interesų.

Kiek kitokie atsiskaitymo terminai yra nustatomi atvejais, kuomet ūkininkas sudaro žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį su viešuoju subjektu. Tokiais atvejais atsiskaitymo terminai negali viršyti trisdešimties kalendorinių dienų laikotarpio, skaičiuojamo nuo dienos, kuomet viešasis subjektas gauna PVM sąskaitą-faktūrą, sąskaitą-faktūrą arba lygiavertį mokėjimo reikalavimo dokumentą. Jei aukščiau minimo mokėjimo reikalavimo dokumento gavimo diena yra neaiški, viešasis subjektas turi atsiskaityti su ūkininku per trisdešimties kalendorinių dienų laikotarpį, pradedamą skaičiuoti nuo perkamos žemės ūkio produkcijos gavimo dienos. Jei viešasis subjektas aukščiau minimą mokėjimo reikalavimo dokumentą gauna anksčiau nei perkamą žemės ūkio produkciją, tuomet trisdešimties kalendorinių dienų laikotarpis, per kurį jis privalo atsiskaityti su ūkininku pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kuomet viešasis subjektas faktiškai gauna perkamą žemės ūkio produkciją. Tais atvejais, jei įstatymuose arba žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje yra numatyta produkcijos priėmimo arba patikrinimo dėl produkcijos atitikties sutarties sąlygoms procedūra, o aukščiau minimą mokėjimo reikalavimo dokumentą viešasis subjektas gauna produkcijos priėmimo dieną arba anksčiau, trisdešimties kalendorinių dienų laikotarpis viešojo subjekto atsiskaitymui su ūkininku pradedamas skaičiuoti nuo produkcijos priėmimo ar patikrinimo dienos. Bet kuriuo atveju, ūkininkui sudarius žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį su viešuoju subjektu, pastarojo atsiskaitymo su ūkininku terminas negali viršyti 60 kalendorinių dienų, skaičiuojamų nuo produkcijos gavimo dienos. Žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje esant sąlygai, nustatančiai ilgesnį negu 60 kalendorinių dienų, skaičiuojamų nuo produkcijos gavimo dienos terminą, tokia sąlyga laikoma negaliojančia.

Supirkėjui ar viešajam subjektui neatsiskaičius su ūkininku aukščiau nurodytais terminais, ūkininkas visuomet turi teisę į pavėluoto mokėjimo palūkanas. Jų reikalauti ūkininkas gali iš anksto neįspėjęs supirkėjo ar viešojo subjekto, tačiau su sąlyga, kad pats nėra kaltas dėl vėlavimo atsiskaityti ir yra įvykdęs visas žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtas pareigas.

Žemės ūkio produkcijos priėmimo arba patikrinimo procedūra visais atvejais negali užtrukti ilgiau 30 kalendorinių dienų laikotarpio, kuris pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kuomet supirkėjas faktiškai gauna perkamą produkciją. Išimtis yra taikoma tais atvejais, kuomet ūkininko ir supirkėjo sudarytoje žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje arba ūkininko ir viešojo subjekto sudarytoje žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje ir viešojo pirkimo dokumentuose yra nurodytas kitoks terminas, nepažeidžiantis ūkininko teisių ir teisėtų interesų.

Ūkininkas, negavę apmokėjimo už patiektą žemės ūkio produkciją per 5 darbo dienas, gali reikalauti, kad supirkėjas ne ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui pasirašytų vekselį arba atsiskaitymą užtikrintu laidavimu, garantija arba įkeitimu, jei ūkininko reikalavimai vienu iš minimų būdų nebuvo užtikrinti anksčiau. Toks reikalavimas visuomet turi būti išdėstytas raštu. Už patiektą žemės ūkio produkciją supirkėjas gali atsiskaityti grynais pinigais, mokėjimo ir debeto pavedimu, vekselio pagalba ir naudodamasis kitais įstatymuose nurodytais būdais. Žemės ūkio produkcijos pardavimas ir pirkimas visuomet įforminamas išrašant PVM sąskaitą-faktūrą, sąskaitą-faktūrą arba kitą, lygiavertį mokėjimo reikalavimo dokumentą.

Savivaldybės vykdomosios institucijos ir jos įgaliotų asmenų pareiga yra tikrinti, ar visi supirkėjai raštu sudaro su ūkininkais sąžiningas žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis, laikosi jose nurodytų reikalavimų ir įstatymų nuostatų, teisingai apskaičiuoja pavėluoto mokėjimo palūkanas ir sąžiningai atsiskaito. Sąžiningo supirkėjų atsiskaitymo su ūkininkais kontrolę taip pat vykdo ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Nesąžiningiems supirkėjams, nesilaikantiems rašytinės žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties tvarkos ar bandantiems kitais būdais apgauti ūkininkus taikoma administracinė atsakomybė – piniginės baudos. Supirkėjai, raštu nesudarę su ūkininkais žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarčių arba jose numatę blogesnes, nei numato įstatymai, atsiskaitymo su ūkininkais sąlygas arba tvarką, baudžiami piniginėmis baudomis, siekiančiomis nuo 289 iki vieno 1737 eurų. Baudų už šiuos administracinės teisės pažeidimus dydis iš esmės priklauso nuo to, ar pažeidimas padaromas pirmą kartą, ar yra kartotinis. Supirkėjams, vengiantiems laiku ir tinkamai atsiskaityti su ūkininkais, tiekiančiais pastariesiems žemės ūkio produkciją, gresia baudos nuo 144 iki 5792 eurų, priklausomai nuo pradelstos skolos dydžio ir laikotarpio. Visi kiti atsiskaitymo su žemės ūkio produkciją tiekiančiais ūkininkais tvarkos pažeidimai užtraukia supirkėjams baudas nuo 144 iki 1737 eurų.

Matyti, kad ūkininkų teisė gauti sąžiningą, nors dėl pokyčių rinkoje ir mažesnį atlygį už parduodamą žemės ūkio produkciją yra pakankamai gerai saugoma įstatymų ir valstybės institucijų. Ūkininkai turi teisę reikalauti, kad su jais būtų sudaromos rašytinės žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartys, teisę įtakoti šių sutarčių sąlygas tardamiesi su teisininkais-profesionalais, o supirkėjams pažeidus minimas sutartis – teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąsias institucijas, Valstybinę mokesčių inspekciją, ikiteismines įstaigas ir teismus.

„Ūkininko patarėjo“ pieš.