Žinia apie Lietuvos savivaldybių skolas tiesiog sukrėtė: Lietuvoje nėra nė vienos savivaldybės, kuri neturėtų paskolų. Mažiausia ir, palyginus su 2014 m. statistika jų mažėjo, tik Neringos savivaldybėje (1,41 mln. eur – 25,6 proc. nuo surenkamų į biudžetą lėšų). Naujų, mažų savivaldybių skolos mažos, bet sudaro apie 50 proc. į biudžetą surenkamų lėšų. Didžiausias paskolas 2015 m. turėjo Vilniaus miestas (290,29 mln. eurų), Kaunas (60,63 mln.), Klaipėda (20,40 mln.). Panevėžio ir Šiaulių miestai, Kauno, Mažeikių, Telšių rajonai konkuruoja pagal paskolų dydį nuo 10 iki 12 mln.

Lengviausia skolas gražinti klaipėdiečiams, nes tai tik 28,8 proc. nuo į savivaldybės biudžetą surenkamų pinigų. O štai vilniečiams, regis – misija neįmanoma, nes tai 134,8 proc. metinių pajamų. Kodėl tai svarbu? Savivaldybėse dirbančių ir mokesčius mokančių gyventojų nedaugėja. Norint surinkti kuo daugiau lėšų į savivaldybės biudžetą ir laiku mokėti įvairias palūkanas ir įmokas skolintojams, gyventojams tiesiog didinami mokesčiai už įvairias paslaugas arba jos tiesiog neteikiamos. Miestuose daugiausia darbo vietų, todėl tvarkytis su skolomis lengviau. Rajonai, kuriuose gyventojai sparčiai sensta, jų ženkliai mažėja – gali turėti rimtų mokumo problemų arba tapti despotais savo savivaldybių gyventojams ne tik dėl itin didelių mokesčių, bet ir laiku nesumokamų algų, gyvenimo kokybės, kurią turi užtikrinti valstybės deleguotų funkcijų ribose… Gyventojai keltųsi į kitas – mažiau įsiskolinimų turinčias savivaldybes, o mokumo problemos tik dar didėtų. Užburtas ratas.

Kaip „skolinimosi“ kontekste atrodo Utenos regionas? Sparčiai besiplėtojantis ir daugiausia darbo vietų turintis Utenos r. turi 9,05 mln. eurų skolų, o tai sudaro 59,8 proc. į biudžetą surenkamų lėšų. Palyginus su 2014 m., 2015 m. skola padidėjo 0,18 mln. Eur. Seniausias amžiumi Ignalinos r. turi 3,54 mln. Eur skolos, bet tai yra net 42,7 proc. nuo į savivaldybės biudžetą patenkančių lėšų. Palyginus su 2014 m., skola sumažėjo 0,55 mln. Eur. Trečias – Zarasų r., turintis 3,33 mln. skolų ir tai sudaro 38,7 proc. surenkamų lėšų. Palyginus su 2014 m., skola sumažėjo labai mažai – tik 0,06 mln. Anykščių r. skola – 3,29 mln. Eur., arba 26,3 proc. surenkamų lėšų. Skola padidėjo 0,3 mln. Eur. Molėtų r. savivaldybės skola siekia 3,15 mln. Eur, o tai sudaro 39,1 proc. įplaukų į savivaldybės biudžetą. Palyginus su 2014 m., skola padidėjo 0,87 mln. Eur. Gudruoliai iš Visagino savivaldybės skolos turi tik 1,41 mln. Eur, arba 25,6 proc. surenkamo biudžeto, bet valstybė jiems dar kompensavo nesurinktą į biudžetą sumą, o savivaldybės taryba priėmė daug gyventojams palankių lengvatų… Visaginiečių skola padidėjo 0,37 mln. Eur, bet jie savo reikmėms tenkinti nesiskolino tų 0,101 mln., kurių nesurinko į biudžetą… Štai ką reiškia merė moteris.

Paskolų suma lyg ir didžiausia Utenos r., bet galimybės ją sumokėti daug realesnės, nes ten daugiausia dirbančių ir mokančių mokesčius, kuriama palanki gyvenimui, estetiška infrastruktūra, teikiama daug įvairiausių socialinių ir kultūrinių paslaugų. Kaip bežiūrėsi, grėsmingiausia situacija Ignalinos ir Molėtų savivaldybėse. Vilniaus gyventojus priglaudžiantys Molėtai dar gali tikėtis palankesnės demografinės situacijos ir mokesčių surinkimo tikimybės, o štai seniausiam gyventojų amžiumi Ignalinos r. yra apie ką pagalvoti.

Pikantiška situacija susiklostė ir Anykščių r. savivaldybėje. Seimo narys S. Jovaiša ją vadina rajono vadovų „nepatyrimu“, skaudžiai „sumojavusiu“ kultūros darbuotojų gyvenimams. Taip jau išeina, kad rajonas nuo 2016 m. pradžios nemokėjęs padidintų algų, įsiskolino ir kultūros darbuotojams.  Kultūros ministerijos Finansų skyriaus vedėja V. Virginavičiūtė sakė, kad jų algoms buvo priskaičiuota 85 316 Eur ir raštu patvirtino, kad Finansų ministerija šią sumą skyrė savivaldybei, o meras K. Tubis teigia, kad nėra lėšų. Ši „skola“ statistikoje dar neapskaityta.

Už Utenos r. savivaldybę  paskolų daugiau nuo surenkamų lėšų turi atiduoti Alytaus miestas, Kupiškio, Rokiškio, Telšių r. savivaldybės. Visai šalia – Birštonas ir Druskininkai (apie 56,5 proc.). Nuo 42 iki 56 proc. atiduoti skolintojams privalės Marijampolės ir Palangos miestai, Alytaus, Biržų, Joniškio, Klaipėdos, Plungės, Raseinių, Šalčininkų, Šilalės, Šilutės, Švenčionių, Ukmergės, Varėnos, Elektrėnų, Pagėgių, Rietavo rajonų savivaldybės. Šių savivaldybių, kaip ir Ignalinos, gyventojams nebus saldu gyventi… O gal iš tikro – gerai ten, kur mūsų nėra?

RAJONO SAVIVALDYBĖS KOMENTARAS

2016 m. sausio 1 d. rajono savivaldybės skola sudarė 3 mln. 536,2 tūkst. eurų. Galutinis paimtų paskolų grąžinimo terminas – 2031 m. Didžiausią paskolų dalį (65 proc.) savivaldybė planuoja grąžinti  iki 2020 m.

2016 m. savivaldybės skolą planuojama sumažinti apie 500 tūkst. eurų. 2016 m. savivaldybės skolinimosi limitas yra 2 mln. 500 tūkst. eurų, tačiau bus skolinamasi tik tiek, kiek reikės būtiniems poreikiams. Tokią paskolą galima naudoti tik projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, įgyvendinti, energijos vartojimo efektyvumo projektams, savivaldybių įgyvendinamiems pagal Vyriausybės patvirtintas programas, Valstybės investicijų 2016–2018 m. programoje numatytiems projektams įgyvendinti ir paimtoms paskoloms grąžinti. Šiuo metu rinkoje galima pasiskolinti labai mažomis palūkanomis, todėl 2016 m. planuojama perskolinti iš komercinių bankų paimtas, bet dar negrąžintas paskolas. Manome, kad tai leis savivaldybei beveik dvigubai sumažinti palūkanų sąnaudas.

Savivaldybės skolos, 40 proc. nuo į savivaldybės biudžetą patenkančių pajamų, rodiklis reglamentuoja tik paimtos paskolos naudojimo galimybes (kai jis mažesnis už 40 proc. paskolą, be aukščiau išvardytų, galima naudoti ir kitiems tikslams, pavyzdžiui, nuosaviems investiciniams projektams finansuoti). Paskolą reikia grąžinti visą (100 proc. pridėjus palūkanas), o ne 40 ar kitokį procentą.

Visos savivaldybės, ypač jeigu jos sėkmingai įgyvendina Europos Sąjungos finansuojamus projektus, be paskolų vykdyti savo veiklos negali.