Retai taip būna, kad per savaitę rajoną aplankytų net trys ministrės – žemės ūkio, socialinės apsaugos ir darbo bei švietimo ir mokslo. Kadangi visos trys viešnios priklauso tai pačiai Darbo partijai, visas jas lydėjo dar vienas – kultūros ministras Šarūnas Birutis, kadangi jis yra ir čia išrinktas Seimo narys.

Jonas BALTAKIS

1.Ministerijos klerkams trūksta kompetencijos

Vizitus rajone pirmoji pradėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Pirmiausia ji susitiko ir rajono žemės ūkio sritį aptarė su rajono savivaldybės meru Henriku Šiaudiniu ir administracijos direktoriumi Vidu Kreivėnu, vėliau bendravo su žemdirbiais.

Meras, kalbėdamas apie žemės ūkio padėtį, akcentavo, kad rajone buvo daug nedirbamos žemės, dabar situacija iš esmės pasikeitė. Ūkiai plečiasi, o geriausia situacija grūdinių kultūrų auginimo srityje. Kalbėta apie kiaulių marą ir jo pasekmes, ekologinių ūkių problemas, vis nepabaigiamą žemės reformą. Susitikime taip pat dalyvavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Ignalinoje vadovas Laimutis  Ragaišis, žemėtvarkos skyriaus vadovas Arvydas Bagdonas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Ignalinos skyriaus pirmininkė Marijona Lukaševičienė, savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Natalija Truchina.

Pasak ministrės, žmonėms reikia leisti auginti kiaules (mat ji ir pati visada gerų lašinių ieškanti nusipirkti), bet griežtai lakinantis taisyklių ir reikalavimų. Kiekvienas turi būti sąmoningas ir suprasti – jei bėda tavo kieme, bėda visam rajonui, valstybei. Rajono veterinarijos tarnybos vadovas L.  Ragaišis sakė, kad Rupinskų komplekse jau vėl auginama apie 10 tūkst. kiaulių, bet maras nesitraukia. Vien šiemet rajone AKM (sumedžiotuose arba aptiktose gaišenose) rasta dvylikoje šernų. Problemą nuolat aštrina kaimyninė Baltarusija, iš kur ateina užsikrėtę šernai arba AKM virusas atvežamas su baltarusiškais mėsos produktais. Pasak rajono mero, kad žmonės vėl pradėtų auginti kiaules, reikia kiekvienam įteikti raštišką leidimą, žodžiais kaimiečiai jau netiki.

Rajono žemėtvarkos skyriaus vadovas A. Bagdonas patikino, kad žemės reforma rajone turi baigtis šį rudenį, nors tokių pabaigos datų jau buvo skelbta ne viena. Šiuo metu rajone žemės nuosavybė dar neatkurta maždaug 500 pretendentų, tačiau, pasak A. Bagdono, pusė jų patys nesistengia, jų tiesiog reikia pačių ieškoti.

Ministrė akcentavo, kad žemės ūkis yra labai sudėtinga sritis, kurioje susipina atskirų žemdirbių grupių interesai ir bet kokios taisyklės ir nuostatos negali tikti visiems, tačiau stengiamasi teisės aktus derinti su žemės ūkio veiklą kuruojančiomis asociacijomis, išklausyti žemdirbių nuomones. Kalbėdama su rajono žemdirbiais, ministrė apžvelgė pagrindinius ministerijos darbus, įgyvendinamas priemones. Viena iš svarbiausių „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Gegužę įvyks antrasis šaukimas paraiškoms teikti. Šiai priemonei skirta apie 70 mln. eurų. Akcentuota, jog stengiamasi stiprinti mažus ir vidutinius ūkius, kad visa parama neatitektų stambiesiems.

Daug dėmesio skirta, matyt, problemiškiausiai – pienininkystės sričiai. Pastebėta, kad pieno ūkių situacija dėl mažų supirkimo kainų visoje Lietuvoje blogėja ir gerų pasikeitimų iki metų pabaigos neprognozuojama. Visoje Europoje yra pieno produkcijos perteklius. Vien Airija šiais metais 18 proc. padidino pieno gamybą. Pagalba Lietuvos pieno sektoriui – specialioji parama, kuri sudaro po 75 eurus už kiekvieną karvę, kooperuotiems ūkiams ši išmoka didesnė – 86 eurai. Ministrė teigė, kad visi bandymai dėl kainų kalbėtis su pieno perdirbėjais neduoda jokių rezultatų. Tik išgirdę apie papildomas išmokas, jie skuba mažinti kainas.

Žemdirbiai ministrei uždavė nemažai klausimų  apie deklaravimo, paraiškų priėmimo tvarką ir sudėtingas taisykles, pievų priežiūrą, paramą jauniesiems ūkininkams, bebrų melioracijai daromą žalą. Daugumos rajono ūkininkų problemas išsakė ūkininkas iš Medeišių k. Petras Jelinskas. Jis sakė, kad kiekvienas ministerijos klerkas turi pats bent metus padirbėti kaime, nes dabar dažnai jų rengiamiems raštams, taisyklėms ir nurodymams suprasti reikia vertėjo. Mat patys nesupranta, ką rašo. Su ministre dar diskutavo Ligūnų ūkininkė Giedrė Dubakienė (kamantinėjo ministrę, kad ši atsakytų – 1,5 metų veršis jau bulius ar dar tik teliukas?), Albertas Sekonas, Vytautas Gimžauskas ir kt.

2. Ministrė kvietė atsigręžti į žmogų

Lina RAGINYTĖ

Ignalinos rajono gyventojai turėjo galimybę išklausyti bei pasikalbėti ir su Socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene. Ministrę lydėjo kultūros ministras Šarūnas Birutis bei jo padėjėja Milda Dikmonienė. Į susitikimą atvyko visa komanda rajono socialinių darbuotojų bei visų rajono Vaikų ir Senelių globos namų administracija, atsakingi darbuotojai ir, žinoma, rajono gyventojai.

Pirmiausia ministrė A. Pabedinskienė glaustai pristatė savo pačios, kaip ministrės, ir pavaldinių darbą, nuveiktą tobulinant socialinę politiką. Ir tai dar – ne pabaiga. Ministrės teigimu, ji neketinanti sustoti pusiaukelėje, o šis susitikimas su žmonėmis – sumanymo dalis. „Kad sužinotum realią situaciją, kas vyksta ir kaip veikia sistema, turi kontaktuoti su žmonėmis praktikais. Su tais, kurie vykdo įstatymus, ir tarnauja žmonių labui pagal mūsų sukurtus įstatymus. Tik žmogus praktikas gali pasakyti, kaip ir kas tiksliai veikia, kokios yra spragos ir trūkumai. Kas taisytina ir keistina.

Kartu noriu pasidžiaugti, kad būtent 2016 m. padidintas socialinių darbuotojų atlygis vidutiniškai 70 eurų. Pensijų kompensavimas jau pusiaukelėje. Na, o pensijų didinimo projektas taip pat parengtas ir pateiktas svarstyti Vyriausybei. Daug dėmesio skiriame ir jaunimui bei vaikams. Patvirtinta ir programa leisianti žmonėms su negalia lengviau judėti. Dar šiais metais 20 pirmų šalies savivaldybių pasieks transportas, skirtas neįgaliesiems. Taip pat daug dėmesio skiriama ir Dienos centrams. Pasirašėme 3 metų papildomo finansavimo programą šiems centrams. Labai daug dėmesio skiriama kovai dėl smurto artimoje aplinkoje. Na, o viena svarbiausių ir stipriausių programų, startuosiančių rugsėjo-spalio mėnesiais – kompleksinės paslaugos šeimai. Čia dirbs socialiai darbuotojai, ir psichologai ir kitų sričių specialistai. Reikia pagaliau nuo infrastruktūros gerinimo pereiti prie žmonių. Nebeliks tuoj kam džiaugtis išpuoselėta aplinka šalyje“, – susitikime kalbėjo A. Pabedinskienė.

Keletas klausytojų uždavė juos dominančius klausimus, kiti tarėsi dėl asmeniškų susitikimų.

Vis tik stebint įvykius šalyje ir net mūsų rajone, su siaubu tenka pripažinti, kad spragų socialinėje srityje aibė. Mūsų visuomenė kenčia ir nuo alkoholikų, ir nuo psichikos sutrikimų (įvairių formų šizofrenijos) sergančių žmonių, kurie, regis, atrodo nekenksmingi ir normalūs, o nuo jų kenčia tik jų aplinkos žmonės, iki kol nenutinka tragedijos – kol nenužudomi vaikai, žmonos, vyrai, tėvai. Reikėtų pirmiausia griežtesnius reikalavimus teikti žmonių psichiką vertinantiems psichiatrams. Gi dabar Rokiškio ekspertai žmogaus psichinę būklę vertina tik pagal įrašus ambulatorinėje kortelėje. Kol sergantysis nesikreipia pats, tol jo gydyti negalima. Kur gi jūs matėte, kad kvailas pasakys, jog jis yra kvailas? O dabar nuo tokių ligonių nėra apsaugoti nei jų šeimos nariai, nei aplinkiniai, nes nei policija, nei socialiniai darbuotojai, nei Vaikų teisių apsauga nieko padaryti negali iki kol kas nors „nepaaukojamas“.

3. Švietimo ministrė: „Lietuvoje visko turime per daug…“

Lina KOVALEVSKIENĖ

Paskutinė rajono savivaldybėje lankėsi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Ministrę ir ją lydėjusį Seimo narį, kultūros ministrą  Š. Birutį savivaldybėje pasitiko rajono mero pavaduotojas G. Kindurys, savivaldybės administracijos direktorius V. Kreivėnas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rimanta Vilčinskienė, šio skyriaus specialistai.

Ministrė A. Pitrėnienė kalbėjo, kad jai visada labai svarbu apie švietimo situaciją išgirsti iš pirmų lūpų, todėl ji susitiks ne tik su savivaldybės vadovais, bet ir lankysis mokyklose, bendraus su mokytojais, mokiniais. „Kvaila švietimiečiams politikuoti, kai turime tiek problemų. Geriau susitikti, kalbėtis, spręsti“, – sakė ministrė.

Rajono vicemeras papasakojo apie rajono švietimo ir ugdymo įstaigas, kalbėjo apie vis mažėjantį mokinių skaičių. Šiuo metu rajone apie 1500 mokinių, per metus jų sumažėja apie 50. Didelės išlaidos skiriamos mokinių pavėžėjimui, geltonaisiais autobusiukais į mokyklas vežama 520 mokinių. Iškelta mokinio krepšelio paskirstymo problema, nes pagal dabartinę metodiką nedidelėms mokykloms ypač sunku išgyventi. Minėta Didžiasalio „Ryto“ gimnazija, kuri „balansuoja ant išlikimo ribos“. Apskritai, kaip sakė vicemeras, kasmet švietimui skiriama lėšų dalis sudaro trečdalį rajono savivaldybės biudžeto. G. Kindurys akcentavo, kad rajone mokyklų tinklas yra gerai sutvarkytas.

Ministrė patvirtino, kad demografinė situacija negerėja ir tai yra pagrindinė mokyklų uždarymo priežastis. Pateiktas pavyzdys apie viename rajone uždarytą mokyklą, kurioje ir mokinių, ir mokytojų skaičius buvo panašus – apie 40. Ministrė  akcentavo, kad šiuo metu Lietuvoje fiksuojamas 10 tūkst. mokytojų perteklius, iš jų 4 tūkst. yra pensininkai, labai daug pedagogų priešpensinio amžiaus. „Apskritai Lietuvoje visko turime per daug – per daug mokyklų, kolegijų, universitetų…“, – sakė ministrė.

Pokalbio metu taip pat aptarti Neformaliojo švietimo finansavimo klausimai. Ministrė patikino, kad per dvi pirmąsias gegužės savaites šiai sričiai skirtos lėšos turi pasiekti savivaldybę. Taip pat paskelbta džiugi žinia, kad trims Ignalinos rajono mokykloms – Česlovo Kudabos progimnazijai, Didžiasalio „Ryto“ gimnazijai ir N. Daugėliškio daugiafunkciam centrui skirta lėšų mokyklų vidaus modernizavimui, reikalingos įrangos įsigijimui – maždaug po 100 tūkst. eurų.

Po susitikimo savivaldybėje ministrė lankėsi Ignalinos gimnazijoje, Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokykloje, su švietimo bendruomene, mokiniais bendravo Česlovo Kudabos progimnazijoje.

Nuotraukos J. Baltakio, L. Raginytės ir L. Kovalevskienės