Gyvename amžiuje, kai nuolat vyksta reikšmingi pokyčiai: technologiniai, organizaciniai, ekologiniai, vyksta finansinės ir politinės krizės. Besikeičiančios aplinkos įtaka akivaizdi. Pasaulyje gyvena įvairaus amžiaus žmonės. Žemėje gyvena skirtingų kartų atstovai. Mokslininkai bando suskirstyti ir pavadinti kartas, nes atskirais laikotarpiais, esant skirtingiems pasiekimams, augo skirtingas vertybes puoselėjančios kartos. Visos kartos kuria savo buitinę kalbą (žargoną). Kiekvienas individas augdamas ir bręsdamas ankstesniosios kartos įteigtas vertybes bei idealus įvertina per savo patirties prizmę, kurią veikia aplinka – istorinės bei sociokultūrinės sąlygos. Šis vertybių rinkinys pradeda formuotis 2–4, o susiformuoja 16–25 žmogaus gyvenimo metais ir lieka visam likusiam gyvenimui. Taip kinta pasaulis. Mokslininkų sukurta kartų teorija padeda mums išskirti vertybines nuostatas, atpažinti jas kituose ir greitai bei efektyviai susikalbėti su visais.
Pokarinė karta yra gimusi 1928–1945 m., jie brandą pasiekė 1946–1963 m., šiuo metu jiems 83–66 metai. Ši karta turėjo nepaprastas darbo ir mokslo galimybes, atsivėrusias pasibaigus karui, jie pirmieji „išskrido į kosmosą“. Tačiau branduolinio ginklo grėsmė suteikė daug netikrumo jausmo. Būtent todėl šios kartos žmonės vertina saugumą, patogumą, šeimą, žinomas veiklas ir aplinką. Dažniausiai tai – orūs, pasišventę tikslui, gerbiantys įstatymus, bendruomeniški, kantrūs žmonės. Jie dirba „iki nukritimo“, visad yra besąlygiškai lojalūs darbdaviui, tvirtai laikosi pavaldumo hierarchijos.
„Kūdikių bumo“ karta yra skirstoma į dvi dalis: gimę 1946–1954 m. (branda 1963–1972 m., šiuo metu jiems 65–57 m.) ir gimę 1955–1965 m. (branda 1973–1983 m., šiuo metu jiems 56–46 m.). Tai labai didelė karta. Pirmoji jos dalis išgyveno pokario kovų, sovietizacijos, žmogaus teisių paieškų laikus. Jie turėjo geresnes ekonomines galimybes, optimistišką požiūrį į gyvenimą. Antroji jos dalis – praradusi pasitikėjimą valdžia bei pirmajai „Kūdikių bumo” kartai būdingą optimizmą. Ekonomikos sunkumai sustiprino „aš esu sau” jausmą, todėl šios kartos atstovai siekė padėti patys sau, jie kritiškai vertino visas gyvenimo sritis. Šiai kartai teko Černobylis, AIDS, Afganistanas… Jie turėjo daug prastesnes karjeros, būsto galimybes. Tai aistringai viską išgyvenantys žmonės, vertinantys „likimo dovanas“, pirmenybę teikiantys ne tik komandiniam darbui, bet ir kaltei… Jei jie dirba viršvalandžius, tai apie tai informuoja valdžią, pavaldumą pripažįsta, bet visad nori žinoti atsakomybės ribas. Šios kartos žmonės laiko save ekspertais, mėgsta specializuotas parduotuves, nemano, kad parduotuvė gali būti pramogų vieta ir ieško prekių, kurios didina jų statusą. Jiems smalsu išbandyti naujus produktus, bet pirmenybę teikia tradiciniams šeimos patiekalams. Naudoja vaistus konkrečiai ligai gydyti, gydosi ilgai, užsiima profilaktika, pasitiki valstybinėmis gydymo institucijomis. „Kūdikių bumo“ vaikai kritiški, todėl konfliktuoja net su savimi. Dažniausiai konfliktuoja dėl vertybinių dalykų, procesas vyksta emocionaliai, neproduktyviai, laukia „trečio“, išspręsiančio jį, labai dėl jo pergyvena.
X karta – gimę 1966–1976 m., branda 1988–1994 m., šiuo metu jiems 45–35 m. Kartais ši karta dar vadinama „prarastąja” karta, arba „užrakto vaikais” dėl to, kad neturėjo galimybių augti namuose, nes dirbantys tėvai „atiduodavo“ į darželius, išgyveno daug tėvų skyrybų. Ji mažiausiai aktyvi politikoje, apibūdinama kaip „niekada neklausanti žinių ir nesugebanti sureguliuoti socialinių problemų“. Šios kartos žmonės yra neigikai, turintys „kas man iš to“ požiūrį, tačiau tai – labiausiai išsilavinusi karta. Jiems labai svarbi prasminga karjera, informacija, laisvė rinktis, individualybė, pastovus permainų poreikis, neformali veikla. Jie save laiko visad teisiais. Darbas jiems – antraeilė vertybė po asmeninio gyvenimo. Jie lojalūs ne darbdaviui, o profesijai ir paklūsta tik tuomet, kai suvokia pavaldumo tikslą. Tai jau supermarketų karta, kuri mėgsta išskirtinį aptarnaujančio personalo dėmesį, yra pasiruošę už jį mokėti. Tai – gurmanai, ieškantys naujų patiekalų, bet valgyt pageidauja greit ir ekonomiškai. Stengiasi gydyti simptomus, o ne ligą, tam skiria mažai laiko, pas gydytojus lankosi kritiniu atveju, mieliau renkasi mokamas gydymo paslaugas. Konfliktuoja dažnai, bet efektyviau. Kritikuoja ir priima kritiką, konfliktus sprendžia racionaliau, o kyla jie dažniausiai dėl lyderystės.
Y arba tūkstantmečio karta – gimę: 1977–1994 m., branda 1998–2006 m., šiuo metu jiems 34–17 m. Tai didžiausia karta nuo „Kūdikio bumo“ laikų. Šios kartos atstovai, lyginant su ankstesnėmis kartomis, ypač išprusę, išmanantys technologijas, atsparūs daugeliui pardavimų akcijų, nes būtent su šiais dalykais užaugo nuo vaikystės. Jie yra įvairiapusiškesni dėl sparčios informacijos sklaidos per televiziją, internetą ir kitas technologijas. Ši karta nėra daiktų vergė, o technologijų dėka daug sparčiau įsisavina naujoves. Y karta apibūdinama taip: svarbiausia – gyvenimo būdas, o darbas turi padėti susikurti jo savitumą, darbe jie rūpinasi savo tobulėjimu ir galimybe pasiekti užsibrėžtų tikslų, ištikimybe brandos metu susiformavusiems idealams. Jie gerbia tik tokius vadovus, kuriuose įžvelgia nesuvaidintą tvirtumą ir kitas žmogiškąsias vertybes, nemėgsta giluminių ir nieko nekeičiančių konfliktų, konfliktą supranta, kaip būdą pasiekti pergalę, moka jo nesureikšminti. Savo buitį tvarko taip, kad tai užimtų kuo mažiau laiko: apsipirkimas ir laisvalaikio malonumai pageidautini vienoje vietoje, maistas – ne tik skanus, greitas, bet ir naudingas fizinių jėgų palaikymui, ekologiškas, vaistai – tik gerų firmų, greitai veikiantys.
Z karta– gimę: 1995–2016 m., branda 2013–2020 m., šiuo metu jiems apie 16 metų. Nėra daug žinių, kokia bus Z karta, nes jos atstovai dar nepriėjo brandos. Tačiau labai gerai pažįstame aplinką kurioje jie auga ir galime spėti, jog technologijos bei švietimas sukurs dar skirtingesnę, daugialypę kartą, kuri bus labiau išprususi nei dabartinė Y karta.
Dabar labai svarbu tampa suvokti, kad reikia ne tik palaikyti psichologinį kontaktą tarp kartų, bet jį pastoviai peržiūrėti, papildyti, atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkos sąlygas. Jauniems lengvai pasiekiama informacija turi įtakos vertybėms, žadina socialinį aktyvumą. Deja, vyresnio amžiaus ir atokesnėse vietovėse gyvenantiems žmonėms ji sunkiai pasiekiama. Utenos apskrities rajonų situacija, deja, tokia. Į darbo rinką ateina visiškai nauja karta su kitokiu požiūriu į darbinius santykius, vyresniems reikia keistis. Jauni darbuotojai turi didesnes galimybes įgyti išsilavinimą užsienyje, geriau suvokia savo „ribas“ ir pasirinkimo variantus. Provincijoje sunkiausia tai, kad karta, neturėjusi galimybės išmokti naudotis elektroninio ryšio paslaugomis ir dabar keisti savo įgūdžius nelabai turi galimybių, nes kompiuteriai ir ryšių paslaugos kaimo žmogui per brangios. Kaip ir Lietuvos, taip ir minimų rajonų, darbo rinką šiuo metu sudaro 4-ių kartų darbuotojai: tradicinės, Kūdikių bumo, X ir Y kartų. Nors demografinės, socialinės bei politinės sąlygos įtakoja, kad darbuotojai darbo rinkoje lieka vis ilgiau, bet santykis tarp kartų natūraliai keičiasi – vyresnės kartos pasitraukia, užleisdamos vietą jaunesnėms. Šiuo metu Lietuvos darbo rinkoje dominuoja X karta. Bet pagal garsiausių pasaulio socialinių reiškinių tyrėjų pateiktus duomenis, iki 2025 m. Y kartos darbuotojai sudarys apie 75 proc. dirbančiųjų. Taigi, mums vadovaus, pensijas užtikrins 1977–1994 metų gimimo žmonės. Pasižvalgykime apie save, įvertinkime ir perduokime jiems savo žinojimą, jau vien tam, kad būtume suprasti.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!