Viduramžiais vienuoliai sakydavo, kad „lašiniai ir kiaulės susiję taip pat, kaip vynuogės ir vynas“. Lašinius tuomet ne tik valgė, iš jų gamino ir žvakes. Jų šviesoje vienuoliai perrašinėjo knygas. Taip tamsiaisiais viduramžiais lašiniai nešė šviesą. Apie lašinius sklando ir daugybė mitų. Paminėsime aštuonis populiariausius.

1. Nuo lašinių pilnėjama

Pilnėjama ne nuo lašinių, o nuo jų suvalgyto kiekio. Jei jūsų darbas sėdimas, jums per dieną galima suvalgyti iki 30 g lašinių, jei jau turite antsvorį – iki 10 g.

Sveikiausi – sūdyti lašiniai su pipirais ir česnakais. Tinka ir rūkyti, bet tik pagaminti namuose, su dūmo kvapu. Lašiniai pramoniniu būdu „rūkomi“ mirkant skystyje, todėl lašinių kokybė kinta ir ne į gerąją pusę.

2. Lašiniai – sunkus maistas

Ne visai taip. Sveiko žmogaus skrandis lengvai virškina lašinius ir kepenų neapsunkina. Naudingiausi riebalai žmogui – kurie lydosi (tirpsta) kūno temperatūroje (apie 37 laipsnius). Tokie riebalai gerai virškinami. Tarp jų – kiaulienos lašiniai.

3. Lašiniai – gryni riebalai

Taip, bet nieko baisaus. Jų puiki struktūra. Poodiniuose lašiniuose išliko ląstelės ir biologiškai aktyvios medžiagos. Kai kurių nesočiųjų rūgščių, esančių lašiniuose, daugiau niekur nėra, taip pat ir augaliniuose aliejuose. Tarkime, arachidinė rūgštis, esanti ląstelių membranose ir reikalinga širdies raumeniui, imuniteto sistemai, hormonams ir cholesterolio mainams yra tik lašiniuose.

Juose taip pat daug riebaluose tirpstančių vitaminų: A (100 g jo yra 1,5 mg), D, E,  taip pat karotino. Todėl lašiniai yra 5 kartus biologiškai aktyvesni, nei aliejus ar sviestas. Ypač lašiniai būtini žiemą, palaikyti imunitetui ir bendram organizmo gyvybingumui.  

4. Lašiniai – grynas cholesterinas

Taip, jo čia yra, tačiau mažiau, nei, tarkime, svieste. Gydytojai seniai nustatė, kad cholesterolio kiekis kraujyje ir audiniuose mažai priklauso nuo to, kiek jo suvalgėte. Net jei visai nevalgysite maisto, turinčio cholesterolio, jo organizme vis viena atsiras sintezės būdu.

5. Sveiki riebalai tik augaliniai

Riebalai suteikia maždaug 30 proc. dienos normos kalorijų (arba visos reikalingos energijos). Tai nereiškia, kad reikia suvalgyti 30 proc. riebaus maisto, šioms kalorijoms užtenka 60–80 g per dieną. Tarp tų 30 proc. riebalų suteikiamų kalorijų žmogui per dieną reikia suvartoti 10 proc. polinesočiųjų rūgščių, 30 proc. sočiųjų ir 60 proc. mononesočiųjų rūgščių. Visas šias rūgštis gausite būtent iš 60–80 g kiaulienos lašinių. Taip pat šiuos procentus rasite ir alyvuogių bei arachiso riešutų aliejuose.

6. Kepti lašiniai – blogai

Taip, deja, kepant lašinius jie praranda dalį savo naudingų savybių ir atsiranda toksinų ir kancerogenų. Tačiau tas pats vyksta ir su aliejais aukštoje temperatūroje. Lašinius reikia ne čirškinti, o tik pašildyti ant silpnos ugnies, tuomet jie nepraranda naudingų savybių.

7. Lašiniai su duona? Jokiu būdu!

Paradoksas, bet natūralūs lašiniai su grubiai maltų grūdų duona – valgyti sveika ir naudinga. Tik ne su batonu, bandelėmis ir panašiais kepiniais. Ir, žinoma, sveikam žmogui, neturinčiam antsvorio ir virškinimo sutrikimų. O štai ant duonos negalima dėti apdorotų lašinių, šoninių ir panašių gaminių iš parduotuvės. Tokių gaminių be žalos sveikatai galima suvalgyti tik 5 g per dieną, pagardinant kitus patiekalus.

8. Lašiniai geriau su degtine

Tai išties teisinga – lašiniai puikus alkoholio palydovas. Pirmiausia todėl, kad lašiniai neleidžia greitai apgirsti. Lašiniai aptepa skrandžio sieneles ir alkoholiui neleidžia greitai patekti į kraują. O alkoholis padeda greičiau suvirškinti lašinius (riebalus) ir suskaidyti juos į kitus komponentus.