Ne, apie „Euroviziją“ nerašysiu. Vos ne visą mėnesį apie tai kiekvieną dieną buvo pliurpiama. Tai veikiau panašėjo į reklamą: ar pavyks užkariauti Europą?
Turbūt mažai buvo kvailių, tikėjusių, kad Lietuva gali užimti pirmą vietą. Ne iškovoti pirmą vietą, o būtent užimti. Nes vietos ten iškovojamos įvairiais būdais, kurių Lietuva nepajėgi imtis.
Užtat reklama gerai padirbėjo. Ta prasme – užsidirbo. Aiškino mums visiems, kad mes visi sėdėsime prie televizoriaus ir žiūrėsime, kaip mus stebina. Teisingiau, ne mus, bet Europą. Na, koks skirtumas. Svarbiausia, kad sėdėtume ir žiūrėtume. O jeigu dar lažybų bendrovėms duosime uždirbti, būsime tikri patriotai.
Apskritai mūsų šalelėje reklama – kažkas „įdomaus“. Ypač, kai reklamą „daro“ (ji kažkodėl vadinasi socialine) arba reklamuojasi valstybinės įstaigos – už mūsų pinigus, žinoma. Svarbiausia – pasireklamuoti ir išleisti tam skirtus eurus. Netiesa? Na, tai kaip kažkam galėjo ateiti į galvą toks šūkis: Lietuvos paštas – gerų žinių paštas?
Laiškų šiais laikais vienas kitam neberašome, geriausiu atveju elektroninį nusiunčiame, o šiaip – tik SMS. Tad per Lietuvos paštą atkeliauja beveik vien tik nurodymai ką nors sumokėti. Ir tai vadinate gera žinia?..
O kaip jums patinka, kai kas nors ką nors sulaužo, sugadina, ant kojos užsimeta, ir tada rėkia: „O, ne!“ Tokių reklamų kūrėjams reikėtų ant kojos kokią plytą numesti ir pasiklausyti, ką jie tada rėktų. Manote – „O, ne!“?
Pabandykite su savimi paeksperimentuoti.
Bet daug įdomiau, ką šaukė liberalai, kai jų vedlys Eligijus Masiulis buvo apkaltintas prekyba poveikiu, kitaip tariant, paėmęs kyšį?
Ėmė ar neėmė – gal ne tiek įdomu, kaip tai, kas, girdi, tą kyšį davė. Ogi tuo kaltinamas koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. O kas toks yra V. Kurlianskis? Šiame koncerne jis atsakingas už žiniasklaidą. Ne už ryšius su žiniasklaida – koncernas valdo LNK, TV1, Liuks, Info TV, interneto portalą alfa.tv, dar keletą žurnalų, taigi R. Kurlianskis yra UAB „MG Baltic Media“ ir UAB „Alfa Media“ vadovas.
Visai neseniai kyšininkavimu buvo apkaltintas „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas, dabar – kitas galingas žiniasklaidininkas. Aišku, R. Kurlianskio su G. Vainausku nepalyginsi, pirmojo įtaka kur kas didesnė.
Ir štai galingas žiniasklaidos verslo atstovas kaltinamas davęs šimto tūkstančių eurų kyšį vienos populiariausių partijų vadovui, kad šio partija, atėjusi į valdžią, priiminėtų koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus.
Bet čia kažkas aiškiai nesueina. Lyg tai turėtų būti atvirkščiai, lyg tai partijos vadas turėtų duoti kyšį televizijoms, kad šios padėtų partijai ateiti į valdžią. Kad kiekvienam patogiai prieš televizorių įsitaisiusiam rinkėjui būtų kasdien, kas valandą kalama į galvą, už ką reikia balsuoti, kas geriau atstovauja rinkėjo interesams.
Paskui jau galima, kaip sakoma, derėtis.
Apžvalgininkai pastebi, kad tai jau ne pirma garsi byla, kurią pradeda STT, ir iki šiol nė viena iš tų bylų nesibaigė tokiu pat garsiu pasodinimu. Tad tie, kurie neskubės teisti liberalų, gali pagalvoti, kam šitas skandalas reikalingas, kam jis bus naudingiausias.
Beje, kaip jums patinka žiniasklaida? Kaip atsargiai žurnaliūgos apie šį dalyką šneka! Kai G. Vainausko istorija prasidėjo, triukšmo buvo kur kas daugiau. Šį kartą saviškiai apie saviškius daugiau linkę patylėti.
O gal taip yra todėl, kad tikrai visi uodegas įmerkę?
Čia belieka sušukti: „O, ne!“
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!