Per praėjusį medžioklės sezoną masinėse informacijos priemonėse Aplinkos apsaugos agentūrų darbuotojai neretai informuodavo, kad nustatoma Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – Taisyklės), susijusių su AKM maro epizootijos reiškiniais, pažeidimų. Dėl šios ligos plitimo aplinkos ministras pakeitė Taisyklių 58.5.11. punktą (2014-10-24 ministro įsakymas D1-857) ir 58.37. punktą  (2015–1015 ministro įsakymas Nr. D1-741). Vadovaujantis šiais Taisyklių pakeitimais, buvo uždrausta medžioti varant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus  įsakymais nurodytose savivaldybėse (į šį sąrašą pateko ir Ignalina) bei tam tikrose teritorijose (pvz. seniūnijose) tam tikrais būdais (leidžiama tik tykojant, varant „tyliuoju“ būdu, sėlinant).

Balbieriškio medžiotojų būrelio (Prienų r.) medžiotojai irgi šventai vykdė šiuos Taisyklių reikalavimus. Tačiau vienos medžioklės paskutinio varymo metu dalis varovų pasiklydo (medžiotojai labai gerai žino, ką reiškia varyti miško kvartale, kai diena apniūkusi). Natūralu, kad varovai pradėjo triukšmauti, garsiai šaukdami vienas kitą. Tuo momentu kaip tik ir atvyko pareigūnai, tikrinantys, kaip vykdomi nauji Taisyklių reikalavimai. Išgirdęs varovų šūksnius, aplinkos apsaugos pareigūnas pareiškė, kad visi toje medžioklėje dalyvavę medžiotojai pažeidė minėtus Taisyklių reikalavimus, nes varymai vykdomi ne „tyliuoju būdu“. Nors pareigūnui buvo aiškinama, kad tai įvyko tik dėl to, kad dalis varovų pasiklydo, o prieš medžioklės pradžią medžioklės vadovas ir medžiotojus, ir varovus informavo, kad varymai vyks „tylioje būdu“, kaip tai numato Taisyklės, tačiau pareigūnui tai buvo nė motais. Paaiškinęs, kad jis dėl to konsultuosis su Aplinkos ministerijos darbuotojais, išvyko, paėmęs medžioklės vykdymo dokumentus.

Konsultacijų rezultatas buvo toks, kad pareigūnas visiems tos dienos medžioklės dalyviams pradėjo rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus pagal ATPK 85 str. 7 d., tai yra dalyvavimą neteisėtoje medžioklėje. O tai reiškia, kad visiems toje medžioklėje dalyvavusiems asmenims teismo sprendimu gali būti skirtos administracinės nuobaudos už brakonieriavimą: piniginės nuobaudos iki 1500 EUR, teisės medžioti atėmimas iki penkerių metų, medžioklės įrankių ir transporto priemonių konfiskavimas bei padarytos žalos gamtai už toje medžioklėje sumedžiotus gyvūnus atlyginimas. Dalis protokolų buvo perduota apylinkės teismui.

Nesutikdami su tokia įvykių eiga bei teisės aktų interpretacija, medžiotojai kreipėsi į jų rinktą Seimo narį Rimą Antaną Ručį, kuris ir kreipėsi į Lietuvos Vyriausiąjį  administracinį teismą (toliau – Teismas), prašydamas ištirti, ar Taisyklių 58.5.11. ir 58.37. punktai neprieštarauja teisinės valstybės ir teisinio aiškumo principams.

2016 m. gegužės 12 d. Lietuvos Vyriausiasis teismas administracinėje byloje nr. 1-4-602/2016 priėmė sprendimą, kad šie Taisyklių punktai: „prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui“  ir „negali būti taikomi nuo jų priėmimo dienos“.

Taigi, šie Taisyklių punktai yra negaliojantys ne tik nuo teismo sprendimo dienos, bet netgi nuo jų priėmimo momento. Akivaizdu, kad aplinkos ministras priėmė prieštaraujantį Konstitucijai teisės aktą, kuris negalėjo būti taikomas. Pažymėtina, kad tokie Taisyklių pažeidimai atsirado ir dėl to, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius savo įsakymų dėl medžioklės tvarkos apribojimo nepaskelbė tam reikalui nustatyta tvarka oficialiame leidinyje (Teisės aktų registras). Tai sprendime  nurodė Teismas (sprendimo 20 p.). Be to, Taisyklių punktai buvo surašyti taip, kad juose nesusigaudė netgi juos ruošę asmenys (pareigūnams, fiksavusiems pažeidimą, reikėjo konsultuotis). Tokia trumpa Teismo sprendimo,  išdėstyto 11 puslapių, esmė.

Apmaudu, kad dėl pareigūnų (netgi Respublikos lygiu) nesusikalbėjimo, neteisingo teisės aktų supratimo bei savitikslio interpretavimo (ak, kaip mes šauniai dirbam) turėjo kentėti medžiotojai, sąžiningai vykdę Taisyklių reikalavimus.

Kokie bus Taisyklių 58.5.11. ir 58.37. punktų pakeitimai, parodys ateitis, bet šis Teismo sprendimas įpareigoja valstybės tarnautojus rašyti teisės aktus, kad jie būtų visiems suprantami. Tik tada juos vykdys  ir eiliniai  piliečiai, ir pareigūnai.

Nenoriu moralizuoti nei pareigūno, fiksavusio tariamus pažeidimus bei surašiusio  administracinių teisės pažeidimų protokolus, nei visų pareigūnų bei valdžios žmonių, vienaip ar kitaip prisidėjusių prie neteisėtų Taisyklių punktų kūrimo bei aiškinimo. Tik noriu paklausti, kaip jie jaustųsi, jeigu jiems būtų bandoma pritaikyti sankcijas su teisės atėmimu verstis  mėgstama veikla ir turto konfiskavimu už tai, ko jie nepadarė?

Visas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarimas adm. byloje Nr.1-4-602/2016 yra publikuotas TAR bei Medžiotojų draugijos „Gamta“ tinklalapyje.