Dar 2014 m. ne kartą rašėme apie peripetijas dėl Kazitiškio sen. Margavonės kaimo pavadinimo. Kai atėjo metas visoms gatvėms kaimuose suteikti pavadinimus, o namams numerius, iškilo reali grėsmė, kad neliks net senojo Margavonės kaimo pavadinimo. Mat kelias likusias senąsias kaimo sodybas dar kolūkiniais laikais apsupo Švedriškė, šiame kaime registruoti visi gyventojų nekilnojamieji turtai, todėl jiems senas kaimas nerūpėjo, antraip reikėtų Registrų centre tuos turtus perregistruoti. O tai papildomi rūpesčiai ir išlaidos. Tačiau prieš Margavonės vardo trynimą iš krašto istorijos sukilo iš šio kaimo kilę, bet dabar gyvenantys kitur, žmonės. Kai kurie jų lankėsi redakcijoje, prašė padėti išsaugoti jų kaimo vardą.

Mes nuolat sekėme, kaip plėtojasi ši situacija, nuolat teiravomės apie ją rajono savivaldybėje. Laikas slinko, vyko seniūnijos įvairiomis formomis rengiamos gyventojų apklausos (jų buvo kelios), kokį vietovardį palikti – Švedriškės ar Margavonės. Balsuojant, žinoma, dėl jau minėto motyvo dauguma vis pasisakydavo už Švedriškę. Tuomet senieji margavoniškiai nusileido iki kompromiso – jei jau kaimas netenka pavadinimo, tai bent gatvę, einančią senuoju kaimo keliu, reikėtų pavadinti Margavonės vardu. Tačiau ir ši gatvė buvo pavadinta Ažvintaičio (šalia esančio ežero) vardu.

Rajono savivaldybė, vis dėlto, surado savo kompromisą ir kaimo pavadinimą istorijai ir žmonių atminčiai išsaugojo. Praėjusį ketvirtadienį vykusiame rajono savivaldybės tarybos posėdyje pagaliau įteisintas Margavonės kaimo vardas. Liko pats kaimas tų kelių senųjų jo sodybų atkarpoje, o gatvė, einanti per jį, pavadinta jau minėtu Ažvintaičio vardu. Sprendime rašoma (2 punktas): „Suteikti Ignalinos rajono savivaldybės Kazitiškio seniūnijos Margavonės kaimo gatvei pavadinimą – Ažvintaičio g.“. Visi kiti aplinkiniai namai liko Švedriškėje. Rajono meras Henrikas Šiaudinis, priėmus šį sprendimą, sakė: „Dabar belieka seniūnui Drąsučiui (D. Jelinskui – aut.) prieš įvažiavimą į kaimą pastatyti ženklą su užrašu „Margavonė“.

Kaimas atsirado ir minimas nuo XVIII a. Yra nuo tų laikų išlikęs senasis kaimo kelias. Žinoma, žmonės čia gyveno dar žiloje senovėje, apie tai byloja šalia kaimo esantys XIV–XV a. pilkapiai (kapai). Buvo ir ženklas su užrašu „Margavonės pilkapiai“, bet jis kažkur dingo (dabar derėtų tą užrašą atstatyti). 1982 m. Margavonėje buvo likę trys gyvenamieji namai. Tuomet buvęs „Kovos už taiką“ kolūkis čia pradėjo statyti alytnamius, kurių surentė net 22. Juose apsigyveno kolūkio specialistai iš Švedriškės, šeimos iš kitų vietovių. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, demografinė situacija vėl keitėsi. Kaip ir visur, kaimas tuštėjo, daugelis gyvenamųjų namų virto tik vasaros poilsio vieta, tačiau čia gimusiems margavoniškiams – širdžiai brangia tėviške.

Beje, kaimų tokiu pavadinimu Aukštaitijoje yra ir daugiau. Margavonė yra Anykščių rajone, du kaimai šiuo pavadinimu Utenos r. ir net keturi – Zarasų rajone. Žodžio kilmė neaiški. Gal kilo nuo senojo ploto vieneto margas?..

Autoriaus nuotr.