Šį pavasarį Islandijos „Living Art“ muziejuje atidaryta tarptautinė grupinė paroda „Dvigubas mazgas“ (angl. „Double Bind”), organizuota Vilniuje įsikūrusio meno ir edukacijos centro Rupert. Islandijos sostinė – paskutinė keliaujančios šiuolaikinio meno parodos stotelė. Iki tol Vilniuje, Visagine ir Pabradėje eksponuota paroda šią žiemą buvo pristatyta ir Norvegijos publikai Oslo nacionalinėje menų akademijoje. Lietuvių kurtą ekspoziciją kol kas lydi daug susidomėjimo: tiek meno kritikai, tiek plačioji publika itin aktyviai lankė parodą ir įsitraukė į projektą. Į svarbias Skandinavijos sostinių institucijas paroda buvo pakviesta dėl savo intriguojančių temų ir netikėtų kūrinių. Tarptautiniu mastu pristatyta paroda yra didesnio tarptautinio projekto

„Emocijų politika: menas išplėstame lauke“ dalis, jungianti skirtingų šalių ir kartų menininkų patirtis ir siekianti jas pristatyti kuo platesnei publikai.

Parodoje „Dvigubas mazgas“ eksponuojami nauji devynių Lietuvos ir užsienio menininkų kūriniai, pateikiantys įdomią technikų panoramą: skulptūrą, instaliaciją, performansą ir piešinius. Šią formų įvairovę vienija emocinės sveikatos ir psichologinės patologijos tema, siekianti atkreipti dėmesį į kasdieniame gyvenime pamirštamas būsenas – jautrumą, atvirumą, empatiją. Parodos kuratorės Justė Jonutytė ir Maya Tounta menininkams pasiūlė atlikti nedideles išpažintis: kiekvienas parodos kūrinys yra itin atviras ir jauslus, gimęs iš netikėčiausių asmeninių potyrių. Pavyzdžiui, islandų menininkė Berglind Jóna Hlynsdóttir „prakalbino“ kiekvienam atpažįstamą persirengimo kabiną. Jos butaforinė konstrukcija pasakoja žmonėms apie žmones, kuriuos, nepaneigsi, labai intymiai pažįsta. Šis darbas parodos žiūrovams sukėlė ir švelnų juoką, ir, kaip jie patys teigė, pačių įvairiausių minčių apie kasdienybėje išblunkančius, bet galimai reikšmingus potyrius.

Ir publiką, ir kritikus taip pat sudomino kitas „evoliucionuojantis“ parodos eksponatas. Suomių kilmės menininko Juha Pekka Matias Laakkonen ir Europoje pripažinto jaunojo lietuvių kūrėjo Augusto Serapino bendras kūrinys vadinasi „Gautas drėgnas“. Toks, netikėtai šiam duetui, darbas pirmiausia pasiekė Lietuvą ir net buvo simboliškai išdžiovintas pėstute keliaujant į parodos atidarymą Pabradėje. „Kadangi pati paroda buvo keliaujanti, mes nusprendėme patys nunešti savo kūrinį iš vienos parodos vietos į kitą.  Ėjome pėsčiomis iš Vilniaus į Pabradę 50 km atstumą, nešdami savo „siuntinį“. Jau po trečdalio kelio pradėjau mąstyti į ką aš čia įsyvėliau – mūsų darbas buvo be galo sunkus, nuolat reikėdavo pasitaisyti nešulį, nes šis vis slysdavo iš rankų, o šios kas 20 min. nutirpdavo taip, kad pirštai patys atsikabindavo“, – pasakoja menininkas Augustas Serapinas. – „Pamenu po to vienas žiūrvoas per Pabradės parodos atidarymą paklausė, kokia buvo visa to prasmė, kam reikėjo tiek vargti. Buvo labia sunku atsakyti vienu sakiniu. Pagalvojau, jog kai kuriuos dalykus sunku paaiškinti nepatyrus. Tiek man, tiek suomių menininkui tai buvo nepamirštama kelionė, kurios metu turėjome vieną geriausių kada nors turėtų pokalbių, o šis tikriausiai niekada nebūtų atsiradęs, jei ne tos mūsų kančios. Menas ne visada turi aiškią logiką, todėl tai ir yra menas“.

Paradoksaliai, taip ir turėjo būti: menininkai eksponuoja kelis mėnesius trukusį apsikeitimą siuntiniais, kuriame žodžiais tampa net šakelės ir smulkūs radiniai. O galiausiai – kaip kiekviename susirašinėjime svarbiausią vaidmenį atlieka atsitiktinumas. Meno kritikų atsiliepimai ypač pabrėžė darbo kompleksišką prigimtį, kurioje mintis pinasi su veiksmu ir forma, atverdama vis naują požiūrio kampą, paprastiems objektams suteikdama ypatingas prasmes. Publikai toks kūrinys atrodo ne tik įdomus, bet ir artimas. Pakalbinti žiūrovai teigė, kad dinamiškas, „augantis“ darbas jiems pasirodė ypač savas – o atsirado ir panorusių vėl rašyti popierinius laiškus.

Parodoje dalyvauja ir kita tarptautiniu mastu pripažinta lietuvių menininkė ir kompozitorė Lina Lapelytė. Ji sceną užleidžia šios „veteranėms“ – keturioms ansamblio „Lietuva“ kanklininkėms. Videoinstaliacijoje „Damos“ rodomas jų darbas, iš kurio gimsta pažįstamos, melancholiškos liaudies melodijos. Ilgiau pastovėjus prie kūrinio tikrai nesunku pajausti, kaip orios damos akomponuoja nebe vien šokiams, bet ir pačiai būčiai, juk, kaip teigia menininkė, „Lietuva“, su kabutėmis ar be yra kasdienis keturių moterų darbas“. Šis jautrus kūrinys užsienio žiūrovams ir meninei bendruomenei, buvo įdomus ir savo muzikine puse. Ir tai tik keli darbai iš visos ekspozicijos, kurioje nerasite nė lašo muziejams įprasto pasitempimo. Darni ir jauki parodos architektūra sukurta taip, kad kiekvienas žiūrovas galėtų jaustis kuo laisviau, it namuose. Čia galima ne tik skaityti, žiūrėti ar liesti, bet ir tiesiog būti – saugiai ir ramiai, su savo emocijomis.

Parodą pristatantis šiuolaikinio meno ir edukacijos centras „Rupert“ nuo 2012 m. užsiima šiuolaikinio meno sklaida ir edukacine veikla aktyviose rezidencijų, parodų, paskaitų ir menininkų ugdymo programose. „Dvigubo mazgo“ projektą „Rupert“ komanda vykdo kartu su Norvegijos ir Islandijos partneriais: Oslo nacionaline menų akademija ir Reikjaviko „Living Art“ muziejumi. Abi šios institucijos – svarbūs Europos kultūros ir švietimo taškai, skiriantys ypatingą dėmesį naujoms meno formoms ir jų pristatymui plačiajai publikai. „Dvigubo mazgo“ paroda pirmiausia buvo eksponuota „Rupert“ parodų erdvėse 2015 m. spalį, o vėliau apkeliavo Visaginą ir Pabradę. Šie Lietuvos regionai parodos kuratorių pasirinkti dėl jų kultūrinės ir bendruomenių įvairovės. Juose parodą lydėjo ir kūrybinių dirbtuvių programa, leidusi jauniems šalies menininkams susipažinti su netikėtais kūrybos kontekstais ir atlikti savo vietines „išpažintis“. Vėliau Osle eksponuota paroda įvertina, kokie svarbūs ir visuotini yra vidiniai išgyvenimai, perteikti menine kalba. Kritikų atsiliepimuose akcentuojama aktuali parodos tematika ir profesionalus jos išpildymas, o publika džiaugiasi galėdama pati įsitraukti į ekspoziciją, atpažinti savo potyrius kūriniuose. Parodai pasibaigus, projektą tęs jau įpusėjusi paskaitų ir renginių serija, kurioje iki šiol pasirodė tokie pasaulyje pripažinti meno teoretikai kaip Marina Vishmidt, Travis Jeppensen, Nina Power ir kiti. Rupert komanda pasiruošusi plėsti ir pildyti šią seriją ir džiaugiasi parodos sėkme. Pasak jų, tai daugiau nei sėkminga partnerystė ir kultūrinė iniciatyva – tai proga mums visiems tapti truputį atviresniems.

Projektą „Tarp disciplininio meno projektas „Emocijų politika: menas išplėstame lauke“ (Nr. EEE-LT07-KM-01-K-01-004) bendrai finansuoja Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija pagal EEE finansinį mechanizmą ir Lietuvos Respublika.