Kiekvienas Aukštaitijos nacionalinio parko kampelis mums brangus, pavergęs mūsų mintis ir veiksmus savo savitumu, tyrumu, gaivumu, didingumu. Jis mus augina ir ugdo, išleidžia ir vėl pasitinka. Nesmerkia ir nebaudžia, moko kantrybės, kalbėjimo ir klausymo. Aukštaitijos nacionalinis parkas mums – lyg tėvų namai… Taip mes norime ir galime jausti. Kartais! Tu kartų nėra nei per daug, nei per mažai. Kartais mes jaučiame po vieną, o kartais mums geriau sekasi draugėje. Kas gi supras žmogų, jei jis pats savęs suprasti negali! Nebent jo kūrėja, gyvasties upė, sielų gydytoja ir globėja Gamta. Sekmadienį leidome ne po vieną. Buvom drauge po atgimstančio Salų etnoarchitektūrinio kaimo dangaus skliautu, svaigome gamtos ir aidinčių sutartinių šėlsme.

Nykstančio kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas

Į Salas mus visus sukvietė Emilija Dabregaitė, Lietuvos liaudies buities muziejaus (LLBM) kultūros projektų vadovė, projekto mokymų ir viešinimo veiklų koordinatorė. Būtent čia, šiame kaime, esančiose dviejose LLBM sodybose jau prasidėję restauravimo ir atkūrimo darbai įnešė permainų ne tik į pačių sodybų ar kaimo gyvenimą, bet ir į viso rajono kasdienybę. Geroji naujiena mums – savame krašte turėsime autentiškų senų sodybų muziejų po atviru dangumi, prieinamą bet kada ir bet kam. Ta proga ir buvo organizuota pirmoji Atvirų durų diena plačiajai visuomenei.

Pasak Emilijos, dar 2014 m. liepą pasirašyta sutartis tarp Kultūros ministerijos (KM), Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir Lietuvos liaudies buities muziejaus dėl projekto „Salų etnoarchitektūrinio kaimo dviejų sodybų sutvarkymas ir atgaivinimas“ įgyvendinimo. Projektas finansuojamas pagal 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo Lietuvai programą „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“. Projekto metu bus sprendžiamos dvi pagrindinės problemos: medinių pastatų išsaugojimas unikaliame Salų etnoarchitektūriniame kaime ir  menkas Lietuvos visuomenės supratimas apie medinio kultūros paveldo išsaugojimo svarbą ir galimybes jį išsaugoti bei nykstančios tokio paveldo išsaugojimui reikalingų amatų tradicijos.

Projekto esmė ir svarba

„Lietuvos liaudies buities muziejus, įgyvendindamas projektą Salų etnoarchitektūrinio kaimo dviejų sodybų sutvarkymas ir atgaivinimas“, jau buvo surengęs tradicinių amatų meistrų mokymus bei Visuomenės mokymus medinių pastatų išsaugojimo temomis Salų kaime. Mokymuose dalyvavo Lietuvos medžio meistrai bei 10 kolegų iš Norvegijos. Praktinių mokymo metu abiejų šalių medžio meistrai dalijosi patirtimi, o vėliau pateikė savo pasiūlymus ir idėjas dėl šių konkrečių sodybų atnaujinimo.

Šiuo metu vyksta intensyvūs darbai, nuolat betarpiškai bendraujama su rangovais, darbai vyksta sklandžiai ir tikimasi, kad jau rugpjūčio mėnesį vysk oficialus unikalaus muziejaus atidarymas Salų etnoarchitektūriniame kaime. Įgyvendinus projektą bus suformuota autentiška ekspozicija, pristatanti šių pastatų architektūrines ypatybes ir nematerialųjį paveldą (papročius, amatus, folklorą). Siekiant užtikrinti muziejaus prieinamumą visuomenei, pastatai bus pritaikyti ir kitoms funkcijoms: pirkia ir svirnas – lankytojų apgyvendinimui, buvęs tvarto pastatas – renginiams (parodoms, bendruomenės susitikimams), klojimas – medžio dirbtuvėms, pirtis – edukaciniams užsiėmimams.

Restauruotuose pastatuose bus plėtojamas LLBM regioninis padalinys pagal ekomuziejaus modelį, įtraukiant vietos bendruomenę, skatinant jos gerovę, darnią plėtrą ir stiprinant tapatybę. Išskirtinis Salų kaimo bruožas – daugiafunkcinė ūkinė veikla, todėl restauravus muziejaus sodybas, jose būtų autentiškai atkurta ir interpretuojama tradicinė buitis ir pristatoma daugiafunkcinė ūkinė veikla: žemės ūkis, žvejyba, miško darbai (eigulių darbas, miško tvarkymas, sielių plukdymas, deguto gamyba, smalos varymas, anglies deginimas), vaistažolių rinkimas, uogavimas“, – entuziastingai pasakojo projekto mokymų ir viešinimo koordinatorė Emilija.

Dar Emilija prasitarė, kad siekiant įgyvendinti būtent šią idėją šimtu procentu, šiame muziejuje bus apgyvendinta ekošeima!

Kudabų kaimas

Labai norisi tikėti, kad Salų kaime įkurtas pirmasis ekomuziejus Lietuvoje bus sėkmingas visiems: turės ir teigimą poveikį rajono turizmo skatinimui, t. y. pritrauks daugiau lankytojų, gal net darys įtaką vietiniams verslams, bet svarbiausia – netaps „našta“ vietiniams Salos gyventojams.

Įdomu ir tai, kad Salų kaime kažkada visose pirkiose gyveno šeimos, turinčios Kudabų pavardę. Dabar čia tebegyvena Gediminas Kudaba, jo brolis ir jų sesuo su šeima. Taigi, dalis kaimo dar priklauso Kudaboms, o kita dalis – LLBM. „Žinote, dar sovietiniais laikas atvyko garbūs ponai, užkabino ant visų statinių lenteles „Architektūrinis paveldas, saugomas valstybės“ ir išvažiavo. Retkarčiais aplanko, pabara, kad neremontuojam. O kaip mes galime suremontuoti XIX a. siekiančius statinius, kurių autentiškumą privalu išsaugoti. Iš kur gi mes gausime tokių lėšų. O remontuoti pagal išgales mums neleidžia. Štai man reikia perdengti namo stogą. Negaliu. Reikalaujama, kad jei dengsiu naujai, tai tik šiaudais. Taip ir gyvename. Turime karvutę, daržus, kurių derlių ne savo noru dalijamės su žvėreliais. Sunku man dar kažką spręsti apie permainas. Skamba labai gražiai, patraukliai, tad ir labai norėtųsi, kad taip ir būtų. Dieve duok! Dieve duok, kad čia būtų visiems prieinamas muziejus, o ne ponų vilos… “, – svarsto aštuntą dešimtį gyvenantis Gediminas.

Beklaidžiojant po kaimą, pasivijo skambios sutartinės. Už senojo kluono, statyto 1922 m., sodelyje, susirinkusiems koncertavo Ignalinos krašto folkloro ansamblis „Čiulbutė“, vadovaujamas Sigutės Mudinienės, bei VDU folkloro ansamblis „Linago“, vadovaujamas Laimos Proškutės. Nepaprastai gražios ir užburiančios sutartinės, dainos, skudučių skleidžiamos melodijos bei prūsiški šokiai renginiui suteikė savotiškos magijos. Prisiliesdamas prie šalies kultūros istorijos šaknų prižadini savyje snaudžiančią protėvių atmintį, saugančią artumą, meilę ir didingumą tautos, kurios garbei gimęs esi.

Autorės nuotr.