Skip to content

Kazitiškio bažnyčia degėsius keičia nauju įvaizdžiu

Praėjęs pavasaris Ignalinos kraštui nebuvo maloningas. Balandį vienas paskui kitą kilo gaisrai dviejose bažnyčiose. Pirmoji nukentėjo medinė Ceikinių bažnyčia, o antroji – mūrinė Kazitiškio bažnyčia. Nuostoliai – didžiuliai. Ir tokiam nedideliam Ignalinos kraštui šie nuostoliai labai sunkiai pakeliami. Aplankėme Kazitiškio miestelio gyventojus, apžiūrėjome tvarkomą bažnyčią, išklausėme vietos parapiečių mintis, pastebėjimus ir norus.

Jei Ceikiniuose pirmuoju smuiku griežia daugiau nei tris dešimtmečius šiuose kraštuose dirbantis ir gyvenantis kun. Marijonas Savickas, tai Kazitiškyje viską tvarko bažnytinis komitetas, konsultuodamasis su kun. Sigitu Grigu. Kodėl taip yra? Taip susiklostė išorinės aplinkybės. Daugybę (45-erius) metų Kazitiškio bažnyčiai vadovavo kun. Jonas Kardelis. Žmonės buvo įpratę, kad viską daro jis pats ir duoda nurodymus kitiems. Vėliau, iškėlus kunigą į kitą parapiją, kazitiškėnai pasijuto lyg našlaičiai. Kunigai keitėsi vienas po kito, o ir buvo tik aptarnaujantys. Žmonių mintyse ir širdyse viskas apsivertė, persimainė ir jie suprato, kad jie tiesiog privalo suvaldyti situaciją patys ir imti viską į savas rankas. Kunigai staiga pradėjo keistis net nespėję susigyventi su žmonėmis, o žmonės tai juk niekur nedingsta ir jų bažnyčia niekur nedingsta, nes ji yra žmonių (parapijos) turtas. Vedini tokio įsitikinimo, Kazitiškio parapijos žmonės, nors ir sunkiai, bet prisiėmė visą atsakomybę už savo miestelio bažnyčią. Būtent dėl šios priežasties ir dabar, remontuodami bažnyčią po gaisro, šie žmonės keliasi ir gulasi su mintimis apie tai. Kaip sakė viena iš bažnytinio komiteto narių – Rasa Trubilienė, „mes gyvename bažnyčia“.

Derėtų priminti, kad kun. Jonui palikus Kazitiškį ir pradėjus situacijai slysti iš rankų, būtent kazitiškietės Valerijos Aleknienės dėka buvo sustabdyta sumaištis ir nykimas. Tai ji su tuometiniu kun. Rimantu Kalmatavičiumi sudarė sąrašą kazitiškėnų, kurie esą tinkami būti bažnytinio komiteto nariais. Šis sąrašas buvo suderintas su kun. Deimantu Braziuliu ir viešai paskelbtas. Tada nė vienas iš narių neparašė pareiškimo ir neatsisakė šių pareigų. Taip po truputį bažnytinis komitetas perėmė rūpinimąsi bažnyčia, religinėmis šventėmis ir apeigomis bei kitais einamaisiais reikalais.

„Kai degė bažnyčia, su Rasa stovėjom susikibę ir raudojom balsu. Tiesiog kažkas replėmis traiškė širdį. O kai išėjus kunigui Jonui iš bažnyčios buvo paskelbtas verdiktas – gaisras didžiulis, daug sunaikinta ir jis kilo nuo žvakių – Rasa mano rankose nualpo. Nėra žodžių apibūdinti tam klaikiam jausmui. Viskas nutrūksta viduje ir apėmęs beviltiškumas tiesiog atima jėgas kalbėti, eiti…

Bet mes atsigavome. Šiandienjau daug kas padaryta. Daug žmonių dirba kasdien, plaunam, plaunam ir plaunam be paliovos. Aš pati susinešiau daugybę bažnytinių reikmenų: komžų, vėliavų, baldakimų, staltiesių ir kt. Viską po kelis kartus perploviau, lyginau, tvarkiau. Audinius iš natūralios medžiagos išgelbėti pavyko, o kuriuose yra sintetinės medžiagos – nei dėmių, nei degėsių kvapo panaikinti negaliu. Noriu pasidžiaugti Janina ir Danute, kurios atnaujino dalį procesinių vėliavų. Tai tikrai sunkus ir kruopštus darbas. Ačiū visiems, kurie prisideda ir žiniomis, ir darbais, ir pinigėliais. Mes tiek daug padarėme, bet dar daug turime padaryti. Ne dėl kažko, o dėl savęs, dėl savo vaikų, anūkų. Juk mūsų bažnyčia – neatsiejama mūsų krašto žmonių gyvenimo dalis“, – sakė Valerija Aleknienė.

Po kiekvienų sekmadieninių šv. Mišių visi bažnytinio komiteto nariai renkasi aptarti nuveiktų darbų, dalijasi informacija, planuoja tolimesnius darbus.

„Iš tiesų labai džiaugiuosi mūsų žmonių darbštumu ir vieningumu. Visi dirba  labai daug. Išplauti tiek suodži, po kelis kartus keičiant ir šildant vandenį – nepaprastai sunkus ir daug kantrybės ir jėgų reikalaujantis darbas. Ir žmonės eina ir dirba. Tiesa, bažnyčia – ne butas ir lubų taip lengvai nepasieksi. Tad skliautų, kurių aukštis siekia 11,5 m, valymui buvo pasamdyta speciali valymo įmonė, kuri ir atliko šį darbą. Negaliu išvardinti konkrečių žmonių, kažkaip išskirtinai prisidėjusių, nes dirba visi ir dirba daug“, – sako Rasa Trubilienė, bažnytinio komiteto narė, renkanti ir aukas bažnyčios remontui.

Iki šios dienos yra surinkta iš gyventojų apie 4500 eurų. Apie 7000 paaukoję firmos ir privatūs asmenys, pervesdami pinigėlius į sąskaitą. Kunigas Sigitas išskyrė įmonę UAB „Legra“ (Galų durpyną, balandžio 1 d. taip pat patyrusį nuostolių dėl padegtų durpių), kurie ir kaip firma, ir kaip darbuotojai paaukojo 5000 eurų. Dar 1000 eurų skyrė AB „Imeda“. Privatūs asmenys aukoja įvairiai – nuo 5 iki 500 eurų. Labai pradžiugino firma „CAPAROL“, dovanojusi dažus visos bažnyčios dažymui. Dar deramasi ir dėl pigmento dažams, nes jie yra balti, kuris sudaro 30 proc. dažų sumos.

Žinoma, jei būtų pinigų į valias, viskas eitųsi kaip iš pypkės, tačiau darbus stabdo ir lėšų stygius, ir firmų, kurios atliktų pagrindinius darbus, užimtumas. Taupydami lėšas, kazitiškiečiai ką sugeba, viską daro savo lėšomis. Šiuo metu bažnyčia išplauta ir jau pradėti gruntavimo darbai, pakeista  elektros instaliacija. UAB „Dringsta“ dažys skliautus ir lubas iki langų, o kitą dalį kazitiškiečiai atnaujins savo jėgomis. Rasa prasitarė, kad pasitarus su kunigu Sigitu ir dekanu Vidu Smagurausku, nutarta melsvą bažnyčios spalvą pakeisti į šiltesnes, pastelines spalvas. Kazitiškiečiai džiaugiasi ir rajono savivaldybės palaikymu, pagalbair parama. Kunigas Sigitas pradžiugino, kad Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnyba kompensuos visų trijų apdegusių skulptūrų restauraciją. Taip pat kunigas džiaugėsi ir Bažnytinio komiteto pirmininko Stanislovo Kasperavičiaus auka bažnyčiai. Šis žmogus savo lėšomis ir jėgomis padarys pakylą presbiterijai.

Dar laukia patys brangiausi darbai – centrinio altoriaus ir vargonų restauravimas. Tam dar reikia tikrai labai daug lėšų. Ir nors žmonės aukoja ir pinigais, ir laiku, ir darbu – pagalbos dar  nemažai trūksta.

Galinčius ir norinčius paremti Kazitiškio bažnyčios restauravimo darbus, kviečiame aukoti į sąskaitą, esančią banke: Ignalinos kredito unija, LT765014400014003126, Kazitiškio Šv. vyskupo Stanislovo parapija.

Autorės nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje