Atšilus orams, dauguma gyventojų patraukia prie ežerų, upių ir kitų vandens telkinių mėgautis saulės ir vandens teikiamais malonumais. Vanduo – puiki pramoga ir poilsis, tačiau jame slypi daug pavojų deramai neprižiūrimiems vaikams, žmonėms, stokojantiems plaukimo įgūdžių ar savisaugos, neatsakingai besielgiantiems vandenyje, ypač apsvaigusiems nuo alkoholio. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės, apsvaigę nuo alkoholio, savo asmenines problemas sprendžia šokdami į vandens telkinius.
Per paskutinius šešerius metus Utenos apskrityje vandens telkiniuose nuskendo 139 žmonės. Kaip rodo statistika – didžioji nelaimių dalis (apie 80 proc.) įvyko būtent šiltuoju metų laikotarpiu – gyventojams aktyviai leidžiant laiką prie vandens telkinių: žvejojant, maudantis pramogaujant. Verta pažymėti, kad per 2010–2015 m. Utenos apskrityje nuskendo net 40 žmonių, atvykusių iš įvairių Lietuvos vietovių. Nors šiltasis metų sezonas dar tik prasidėjo, tačiau šiais metais vanduo jau pasiglemžė vieno žmogaus gyvybę. Žuvusiųjų skaičius iš tiesų nedžiugina, tačiau būna atvejų, kada laiku iškviesti gelbėtojai skęstančiuosius išgelbėja.
Siekdami išvengti žmonių žūčių vandenyje, Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos padaliniai visuose apskrities rajonuose rengia švietėjiškas akcijas su visuomene, prevencinius renginius prie vandens telkinių, vaikų stovyklose, rajonų mokymo įstaigose, seniūnijose.
Ignalinos kraštas turtingas ežerais, todėl yra mėgstamas ir kitų rajonų gyventojų, kurie renkasi poilsį prie mūsų rajone esančių ežerų. Gerai nepažinodami vandens telkinių, neįvertinę savo plaukimo galimybių, nuskęsta. Mat besimaudantys nežinomame vandens telkinyje nežino dugno nuolydžio, gylio, dugne esančių duobių, akmenų, styrančių medžių šaknų. Ežeras ar tvenkinys prie kranto gali būti seklus, bet toliau staiga gilėti. Vandens telkinio dugnas gali būti nelygus, ant jo gali būti šiukšlių, stiklo šukių, šakų, akmenų.
Birželio 6 d. Ignalinoje Lietuvos šaulių sąjungos jaunuosius šaulius iš Utenos apskrities saugaus elgesio taisyklių prie vandens telkinių mokė Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos narai. Šios akcijos metu buvo praktiškai demonstruojama, kaip padėti skęstančiam žmogui, kalbėta apie saugų elgesį prie vandens telkinių bei patariama kaip neperkaisti karštą vasaros dieną. Birželio 8 d. Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Komandos narai saugaus elgesio prie vandens telkinių pamokėlę vedė N. Daugėliškio vaikų globos namų auklėtiniams.
Pasibaigus mokymams, Visagino ir Utenos narai, kuriems talkino Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, prasidedant karštajam sezonui, pasirūpino ignaliniečių saugumu, valė pagrindinių miesto paplūdimių ežerų pakrančių dugnus. Patikrinus Žaliojo ežero paplūdimio šalia Lietuvos žiemos centro dugno švarumą, į krantą buvo iškeltos kelios automobilio padangos bei neaiškios paskirties šalmas. Ypatingai pamėgtame turistų ir miesto gyventojų pagrindiniame Gavio ežero miesto paplūdimyje šiukšlių buvo surasta gerokai daugiau, pasirodo, poilsiaujantys žmonės nesivargina nueiti iki šiukšlių dėžės, todėl į ežero dugną nugula plastikiniai, stikliniai buteliai, stiklainiai ir kitos įvairios atliekos. Iš ežero dugno buvo iškeltas ir daugelį metų besimaudantiems grėsmę kėlęs metalinis vamzdis, kuris pavojingai styrojo vandenyje šalia pat šokinėjimo bokštelio.
Utenos APGV Civilinės saugos skyrius prevenciniais tikslais, kartu su rajonų savivaldybių civilinės saugos specialistais, bendradarbiaudami su Saugios laivybos administracija, parengė ir išleido prevencinį plakatą „BŪKITE ATSARGŪS PRIE VANDENS TELKINIŲ“. Plakatas išplatintas po visą Utenos apskritį, iškabintas labiausiai žmonių pamėgtuose paplūdimiuose, taip pat mokymo įstaigose, seniūnijose.
Gyventojams atostogas ar laisvalaikį praleidžiantiems prie vandens telkinių, ugniagesiai gelbėtojai dar kartą primena nepamiršti saugaus elgesio prie vandens taisyklių. Besimaudantiems pataria neprarasti budrumo prie vandens telkinių. Nereikėtų nė akimirkai palikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų, itin rizikuoti maudantis nežinomose, nuošaliose vietose, taip pat šokinėti į vandenį nežinomoje vietoje, nes galima susižaloti, atsitrenkus į dugne esančius daiktus.
Norintiems paplaukioti valtimis ar kitu vandens transportu, reikėtų pasirūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Dažnas atvejis nuskendusiųjų skaičių padidina žvejai, žvejojantys vandens telkinyje iš valties. Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, kadangi ji gali apvirsti. Kilus norui išsimaudyti, kiekvienam reikėtų kritiškai įvertinti savo plaukimo įgūdžius ir nepervertinti savo galimybių. Vienas didžiausių pavojų nuskęsti – maudytis apsvaigus nuo alkoholio.
Maudantis upėje, netikėtai gali pagauti stipri srovė. Tokiu atveju nereikėtų eikvoti jėgų kovojant su tėkme. Jei taip atsitiko, upe reikia plaukti pasroviui, šiek tiek įstrižai, po truputį artėjant link kranto. Jei upė vingiuota, reikia plaukti link upės vingio vidurio – ten srovė yra silpnesnė.
Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite nusiraminti, sureguliuoti kvėpavimą, apsiversti vandenyje ant nugaros ir dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis. Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t. t.). Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka ar numeskite jam virvę. Beje, gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
Ugniagesiai gelbėtojai linki visiems šiltos, smagios, ir svarbiausia, saugios vasaros.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!