Skip to content

Valdžią – į opoziciją!

Arminė NORKĖ (Mažulonys)

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė perskaitė metinį pranešimą. Gana atvirai buvo pasakyta, kad Vyriausybė dirbo, kaip čia švelniau pasakius, na, patys suprantate – š…

Valdančiosios partijos pasipiktino ir net padarė pareiškimą, švelniai išdėstydamos, kad Prezidentės pranešimas yra š., kitaip tariant, šmeižtas, nes visos valdžios partijos ir jų deleguoti ministrai dirbo tiesiog puikiai. O jeigu jau Prezidentė norėjo ką nors pakritikuoti, tai reikėjo visų pirma liberalus, kurie kažką ėmė ar davė. Eurais, žinoma.

Ne, aš ne apie kyšininkus (vos neparašiau, kas tie kyšininkai, bet gal palaukim teismo), o apie eurus. Ką norit darykit, bet kažkodėl man atrodo, kad eurus dabartinė valdžia įvedė. Jeigu ji, mūsų dabartinė valdžia, nebūtų norėjusi, būtume iki šiol su litu gyvenę.

Nors koks čia skirtumas, litas ar euras. Juk nemažai kas anais laikais tiek litų kainavo, kiek dabar eurų. Taigi niekas nepasikeitė… O gal prisimenate, kas mūsų Lietuvoje garsiausiai rėkė, kad įvedus eurą niekas nebrangs, kas yra didžiausias Lietuvos melagis?

Taigi kas valdo, tas garsiausiai ir rėkia. Euro įvedimo istorijoje didžiausio melagio titulą reikėtų skirti premjerui Algirdui Butkevičiui ir vadinti jį ne Vyriausybės premjeru, šis postas, žinia, ne amžinas, o Melagių premjeru.

Būtume euro neįsivedę – gal net kainos būtų panašesnės į lenkiškas. Bet juk girdite – dabar Melagių premjeras aiškina, kad Lietuva neturėjusi kitokios išeities, nes stodama į Europos Sąjungą pasižadėjusi įsivesti eurą?

Tai dar vienas Melagių premjero melas. Lenkija neįsivedė, ir niekas jos nebaudžia. Ir Lietuva taip galėjo padaryti. Tereikėjo trupučiuką viršyti biudžeto deficito normą, ir niekas mums nebūtų leidęs įsivesti euro.

Bet valdžiai labai norėjosi. Vienas iš paaiškinimo, kodėl norėjosi, variantų: kuo brangiau kokio nors ministro ar seimūno įmonė ar bendrovė gali parduoti savo produkciją, tuo daugiau eurų įkrenta į ministro ar seimūno kišenę.

Tai pensininkui Melagių premjeras gali aiškinti, kad niekas nebrangsta, nes jis, na, tegul ne jis, o jo žentas, kiek anksčiau uždirbdavo, tiek ir dabar uždirba. Pensininkas gal nesuskaičiuos…

Nors dabar ir pensininkas skaičiuoti moka. Štai kaip triukšmingai buvo pranešta, kad mūsų geroji valdžia pradeda grąžinti dirbusiems pensininkams neišmokėtus pinigus. Girdi, ana valdžia buvo bloga ir neišmokėjo, o šita gera ir išmokės.

Jeigu jau ji tokia gera, tai kodėl iš karto, atėjusi į valdžią, neišmokėjo? Kodėl laukė, kol tie litai nuvertės – kol pensininkas už juos, pavirtusius eurais, galės nusipirkti vos ne tris, o gal ir keturis kartus mažiau, negu būtų galėjęs prieš ketverius metus? Juk ir tryliktais metais apie tai  buvo kalbėta, ir keturioliktais, ir penkioliktais… Ir pinigai ne tokie dideli – vos per šimtą milijonų eurų. Panašiai tiek, kiek kainavo Valdovų rūmai.

Tik štai kokia bėda: jeigu pinigai pensininkams būtų grąžinti anksčiau, biudžeto deficitas būtų buvęs didesnis, ir Briuselis nebūtų leidęs įsivesti euro. O mūsų valdžiai taip reikėjo euro, kad į pensininkus ji nusispjovė.

Nors – tikrai atsiras Melagių premjero palaižūnų, kurie aiškins: kokia gera valdžia, pinigus pensininkams grąžino. O kad prieš rinkimus, čia tik sutapimas. Užtat mes turime eurą, o dėl visko kitko kalta opozicija.

Ta pati mintis – kad dėl visų bėdų kalta opozicija, ir Prezidentė turėjo apie tai šnekėti, buvo labai aiški ir valdančiųjų pareiškime. Išeina taip: gerai dirbanti Vyriausybė nieko negali padaryti, nes jai trukdo opozicija. Tai gal dabartinei Vyriausybei reikėtų eiti į opoziciją, o dabartinei opozicijai – į valdžią. Tada gyvensime geriau, nes dabartinė valdžia, būdama opozicijoje, padarys viską, kad mes klestėtumėme. Tad valdžią – į opoziciją!

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje