Vilniuje Gedimino prospektu pražygiavo homoseksualai ir juos mylintys. Triukšmo šiemet nebuvo, ir nors laisvas homoseksualų kanalas šia naujiena pradėdavo kiekvienas žinias – patys suprantate, daugiau problemų Lietuvoje nėra, kitos televizijos bei radijai buvo santūresni. Tiesa, vienas klausimas kilo: o kas mokėjo?

Suprantama, toks renginys kainavo nepigiai. Visų pirma reikėjo mokėti tiems, kurie į jį atvyko iš užsienio. Tai ne tik daugiausia lėktuvų bilietai, bet ir apgyvendinimas: atvykus reikia pasižmonėti, patys suprantate, apie ką kalba.

Dar renginį reikėjo apsaugoti. Policijai niekas nieko nemokėjo, kitaip tariant, policijai už vargšų iškrypėlių apsaugą sumokėjome mes visi. Jeigu net pats einantis Vilniaus apskrities policijos viršininko pareigas prie monitoriaus sėdėjo – sumokėti turėjome nemažai.

Bet dar buvo pasamdyta ir privati apsauga, kuri, žinia, nepigiai kainuoja. Visų homoseksualų vadas teigė, kad specialiai renginyje dalyvavusiems ambasadoriams apsaugoti. Na, kaip sakoma, patikėsime. 

Ir po to, kaip gražaus renginio tęsinys, vyko koncertas. Ruslanas Kirilkinas ir dar vienas kitas gal ir už dyką padainavo, nors tuo tikėti sunku, o kitiems tikrai reikėjo mokėti.

O pinigai, teigiama, ateina iš Europos Sąjungos. Dideli pinigai. Juk jų reikia ne tik už tokius renginius sumokėti, bet ir reklamai. Manote, kad visi kanalizacijos mėgėjų garbintojai daro tai už dyką, iš meilės?

Pažiūrėkime, kas dalyvavo homoseksualų parade. Tokių išvardinimas daugiausia prasideda Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky pavarde. Kiek toliau paminimas ir Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas. Na, šituos galime atmesti, žydai ir pinigai paprastai nebūna susiję.

Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja Ulrike Lunacek, matyt, už savo pažiūras gauna algą. Vilniuje ji piktinosi, kad pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio knygą apie dviejų princų meilę draudžiama skaityti jaunesniems negu 14 metų asmenims. Ją suprasti galima: jeigu homoseksualumas ne liga, vadinasi, tai išdykimas, ir prie to vaikučius reikia pratinti vos ne nuo kūdikystės.  

Liberastų pavardės irgi nieko nestebina. Ne, tai ne kyšininkų mėginimas pakelti smukusius reitingus, nors homoseksualai ir bando įrodinėti, kad politikai nepakankami juos vertina, girdi, jie esanti didelė jėga. Tiesiog jie ten buvo, nes tokie yra. 

Ir šiemet, ir ankstesniais kartais renginyje dalyvavo į didžiausios Seimo kvaišos vardą pretenduojanti M. A. Pavilionienė. Priminsiu, kad rimtą paraišką šiam vardui gauti ji padarė, atidavusi savo (net ne valdiškus) pinigus telefoniniams sukčiams. Kadangi paprasta kaimo moterėlė šiuo atžvilgiu protingesnė už šią profesorę, gal pastaroji ir be pinigų triukšmauja. Tiesiog nerimauja, kad kitaip gali nepatekti į Seimą.

Kad žurnalistai už dyką vargšus iškrypėlius liaupsintų – šituo patikėti sunku. Tokia mintis kyla, kai matai, kad įvairiuose kanaluose laiko tam buvo skirta nevienodai.

Ar žurnalistas be atlygio gali pasielgti taip, kaip žurnalistas Dovydas Pancerovas? Jis pareikalavo, kad prekybos tinklas „Lidl“ viešai atsakytų, ar šiai bendrovei priimtinos priimtinos „homofobiškos“ Juliaus Pankos pažiūros. Mat pastarasis įsidarbino „Lidl„ tinkle, ir drįsta neslėpti, kad nemėgsta homoseksualų.

Štai tokie atėjo laikai: už savo pažiūras žmogus jau rizikuoja savo gerove, rizikuoja būti išmestas iš darbo. Gerai, kad „Lidl“ dirba protingi žmonės, atsakę, kad jiems nerūpi, ką jų darbuotojai šneka ne darbo metu. O jau teigiama, kad, pavyzdžiui, homoseksualus kritikuojantys dėstytojai negali dėstyti, nes reiškia neapykantą.

Tad gal ir šis žurnalistas nebuvo nupirktas, o tiesiog už dyką išreiškia visame Vakarų pasaulyje įsigalintį siekį apversti aukštyn kojomis patį dorovės suvokimą. Kai nėra dorovės, kai ko net papirkinėti nereikia.

Europos Sąjungos pinigai čia gal ir nieko dėti, gal niekas ir nebuvo nupirktas. Tiesiog tokios idėjos. Todėl visus, kurie prieš, reikia skųsti. Kaip anais laikais buvo skundžiami tie, kurie ėjo į bažnyčią, šiais laikais yra niekinami tie, kurie pritaria vis dar bažnyčios palaikomai šeimos sampratai.

Marksizmo, veikiančio komjaunimo metodais (argi D. Pancerovas nepanašus į Pavliką Morozovą) idėjos grįžta, tik šį kartą jos ateina ne iš Rytų, o iš Vakarų. Ir todėl dar pavojingesnės.

Beje, nemačiau-negirdėjai, kad kas nors Lietuvoje būtų pranešęs, jog Stambule policija savaitgalį panašų paradą išvaikė ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis. Blogas pavyzdys? Ar pernelyg geras, kad apie jį būtų leista kalbėti Lietuvoje?